Aš tavim tikiu, o tu manim – ne
Aš tavim tikiu, o tu manim – ne
2018 rugpjūčio 12
Nori tapti lyderiu Pažvelk, kas seka paskui tave!
Nori tapti lyderiu? Pažvelk, kas seka paskui tave!
2018 rugpjūčio 12
5 triukai, kurie padės bendrauti efektyviau

5 triukai, kurie padės bendrauti efektyviau

 

Yra du žmonių tipai: tie, kurie atėję į kambarį sako: „Sveiki, štai ir aš!”, ir tie, kurie pravėrę kambario duris numykia: „Aaaa, štai kur jūs…“

Ši sparnuota frazė interneto platybėse priskiriama daugeliui iškilių asmenybių – nuo išradėjų iki rašytojų. Nevardinsiu jų, nes svarbiausia turbūt tai, kad bendravimo kokybė iš esmės priklauso nuo mūsų nusiteikimo, savijautos, savivertės ir gebėjimo pateikti save.

Kalbėti žmonės pradėjo maždaug prieš 200 tūkst. metų, atrodo, buvo sočiai laiko, kad išmoktumėte visų bendravimo įmantrybių ir paslapčių. Deja, iki šiol kone 9 iš 10 klaidų vadyboje įvyksta dėl nesusikalbėjimo. Norite sumažinti šių klaidų skaičių? Žemiau 5 paprasti triukai, kurie padės bendrauti efektyviau.

  1. Kai klausotės, išsikelkite tikslą

Žmonių produktyvumą ir susikaupimą tyrinėjantys mokslininkai yra nustatę, kad apie 75 proc. savo laiko mes esame nesusikoncentravę klausyti. Dėl aibės įvairiausių priežasčių. Esame įsijungę į kitus darbus ar reikalus, mintis, idėjas ar projektus. Galime būti blaškomi, susimąstę, susinervinę arba atvirkščiai – apimti palaimingos euforijos.

Tie patys mokslininkai sako, kad tik apie 20 proc. laiko, praleisto klausant, žmogus prisimena tai, ką girdėjo. Kodėl? Todėl, kad girdėjimas yra fizinis procesas – natūralus, įprastas ir, sutikime, dažnai pasyvus. Paklauskite vaiko, ar jis girdi, kad metas tučtuojau mauti nuo teliko, valytis dantų ir į lovą. Aišku, girdi. Tik neklauso ir toliau murkso prie TV ekrano. O klausymas yra fizinis ir mentalinis procesas, – jis turi būti aktyvus. Tam reikia įjungti sąmonę ir intelektą. Norėdami klausyti turime norėti ir suvokti, ir pažinti, ir mąstyti.

Štai kodėl klausyti yra sunku. Svarbiausias patarimas, kaip klausyti – iškelti savo klausymosi tikslą. O jie gali būti labai įvairūs – sužinoti svarbią informaciją, suprasti kitą, išgirsti kryptį, išspręsti problemą, pasidalinti įžvalgomis, įsigilinti į kito žmogaus jausmus ar parodyti supratimą. Teisingai suvoktas kiekvienas iš šių tikslų padidins įsiklausymą, o juk to ir siekiate, ar ne?

  1. Prisitaikykite prie pašnekovo

„Kuo komfortabiliau jausis pašnekovas, tuo didesnę naudą gausite iš pokalbio“, – šį klasikinį patarimą verta įsidėti visam laikui į operatyvinę atmintį. Nuotaika, energija, balsas, kalbos stilius ir žodynas, – visa tai vaidina reikšmingą vaidmenį bendraujant. Kai kurie komunikacijos ekspertai prie šių elementų rekomenduoja pridėti dar ir kūno kalbą.

Įsivaizduokite sceną, kurioje du aktoriai vaidina skirtingus vaidmenis – vienas melodramą, o kitas – komediją, kam tai patiktų? Vienas kalba buitine kalba, kitas – triaukščiais makroekonominiais ar filosofiniais terminais. Vienas – lyg išprotėjęs profesorius choleriškai šūkčiodamas mostaguoja rankomis, o kitas – flegmatiškai sudribęs ant kėdės vos krutina lūpas ir stena padrikas mintis.

Suvokite save ir kitus pokalbio dalyvius kaip scenos partnerius, darniai dirbančius tam, kad būtų pasiektas bendras rezultatas. Būkite empatiškas, pozityvus ir, žinoma, konkretus. Reaguokite ir interpretuokite tai, ką girdite ir matote: „Regiu, kad mūsų pasiūlymas jus sudomino, tiesa?“, „Norėčiau, kad sukonkretintumėte savo idėją, man ji kol kas neaiški“, „Suprantu, kad šiuo metu esate įsiaudrinęs, tačiau siūlyčiau pažvelgti į racionaliąją reikalo pusę“.

Nepamirškite pasinaudoti pauzės galia. Džiazuojant ir improvizuojant verta daryti pauzes tam, kad scenos partneris galėtų įstoti ir atlikti savo partiją.

  1. Demonstruokite smalsumą

Nors sakoma, kad smalsumas yra viena iš svarbiausių XXI a. savybių, kasdieniuose pokalbiuose darbe dažnai jį užmirštame. Kiek kartų patiems teko paniurusiu veidu stebėti tai, ką mums pasakoja įsijautęs kolega ir nemačioms žiovauti į kumštį? O kaip jaučiamės, kai mūsų pašnekovas net nebaigus mums dėstyti savo idėjų ima naršyti išmaniajame telefone?

Smalsumas – psichologijos tyrimų objektas, noras sužinoti ką nors naujo, vidinis aktyvumas, skatinantis tiriamąją veiklą. Deja, tiesa yra paprasta: tam, kad įjungtumėme smalsumą mums reikia ir noro, ir valios. Turite paspausti savo valią, kad susidomėtumėte. Turite pajusti norą gilintis, smalsauti ir klausinėti.

Išgirdę naują pašnekovo mintį, pradėkite nuo klausimo: „O kuo tau pačiam ši idėja įdomi?“, „Kuo sudomino šis projektas?“, „Kodėl patraukė ši galimybė?“ Taip sumažinsite nežinomybę – tai, kas skiria jus nuo pasakotojo ar jo aptariamų idėjų. Kiek labiau įsigilinę galėsite įsitraukti, pradėsite modeliuoti, svarstyti ir matyti tai, kas asmeniškai galėtų būti įdomu. Neatmeskite ir žaidimo – žaisti mėgstame visi nuo vaikystės – tai gal verta leistis smalsauti ir bent jau mintimis išbandyti tai, kas nepatirta?

Smalsumo grožį kažkada labai gražiai apibrėžė garsusis Dale Carnegie: „Tapdamas smalsus ir pradėjęs domėtis kitais žmonėms per du mėnesius susirasi daugiau draugų negu kitas dvejus metus bandydamas savimi sudominti kitus žmones“.

  1. Pasitikrinkite, ar gerai supratote

Vidutiniškai mes galime išgristi nuo 125 iki 250 žodžių per minutę. Taip jau yra sutverta mūsų mąstymo dėžutė, smegenys. Tuo mąsto žmogus maždaug nuo 1000 iki 3000 žodžių per minutę greičiu. Supraskime, kad mūsų smegenų variklis veikia bemaž dešimt kartų greičiau, negu sensoriniai neuronai pajėgūs nunešti informaciją nuo ausų iki mąstymo centro.

Dėl to, kai kalbate, nepamirškite pasitikrinti, ar gerai supratote tai, ką išgirdote: „Ar aš teisingai supratau?“, „Norėjote pasakyti, kad sutartį galėsime pasirašyti kitą savaitę?“, „Galbūt galėčiau pasitikslinti?“

Chrisas Vossas, buvęs Federalinių tyrimų biuro (FTB) derybininkas savo knygoje „Never Split the Diffference“ duoda dar paprastesnį patarimą: „Jeigu keliate sau tikslą per derybas įsitvirtinti geresnėje pozicijoje, naudokite veidrodžio techniką“. Kitaip tariant, kartokite 3-4 paskutiniuosius pašnekovo sakinio žodžius. Taip jūs parodysite, kad klausote. Kad gilinatės. Kad norite tęsti pokalbį. Ir tuo pačiu metu nepastebimai stumtelėsite savo pašnekovą dar labiau atsiskleisti.

  1. Pasakokite istorijas

Istorijose slypi galia. Jos įjungia smegenis, aktyvuoja vaizduotę ir priverčia greičiau plakti širdį. Istorijų pasakojimas yra vienas iš pagrindinių įtikinėjimo būdų – kai pasakojame istoriją apie tai, kas pakeitė mūsų suvokimą apie pasaulį arba gyvenimo būdą, tokią pačią įtaką darome ir klausytojams.

„Buvo tamsi ir audringa naktis“, – sunku turbūt ir suskaičiuoti, kiek literatūros kūrinių prasidėjo būtent šiuo sakiniu. Jau XIX a. pradžioje buvo imta šaipytis iš šios klišės kaip melodramatiškos ir perdėm dekoratyvios. O įdomiausia tai, kad ši frazė įveda į kontekstą ir leidžia pradėti matyti vaizdus autoriaus akimis. „Milžiniškos bangos blaškė mūsų laivą kaip šapą. Budėjome dviese – šlapi iki paskutinio siūlelio, pikti ir suirzę. Ir staiga pro kurtinantį vėjo švilpimą tolumoje išgirdome undinės dainą. Beliko ją tik pamatyti…“

Autentiškumas. Detalės. Netikėtumas. Patirtis. Emocijos. Šie komponentai paverčia istoriją įdomia. Kai istorija yra gera, pasakotojo ir klausytojų smegenys sinchronizuojasi ir išgyvenama ta pati emocija. Gera istorija smegenyse stimuliuoja tuos pačius malonumo centrus, kaip skanus kepsnys, tauraus gėrimo taurė ar netgi seksas. Be to, nepamirškite, kad geros istorijos įkvepia ne tik klausytojus – jaučiamės įkvėpti patys, patiems kalbėti darosi kur kas lengviau.

Tad kai kitą kartą įeisite į kambarį, kuriam jau laukia žmonės, išdrįskite pasakyti: „Sveiki, štai ir aš!” Ir pradėkite pasakoti savo istoriją. Pamatysite, viskas judės puikiai.


Straipsnio autorius: Person Premier ekspertas Tomas Staniulis

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Registracija
Prenumeruokite naujienas!

Norite pirmieji gauti:

Įveskite savo el. pašto adresą ir užsisakykite mūsų naujienlaiškį:

Naujienlaiškių užsakymas