5 vadovavimo tipai, arba koks bosas tu esi?
5 vadovavimo tipai, arba koks bosas tu esi?
2018 rugpjūčio 3
6 būdai, kaip didinti savo autoritetą

6 būdai, kaip didinti savo autoritetą

 

Be autoriteto aš, kaip vadovas, negaliu funkcionuoti efektyviai. Su šia aksioma susiduriu kasdien. Ir iš visų pusių.

Klysta tie, kas mano, kad socialinių tinklų apnuoginti politikos, valdžios ar doktrinų lyderiai devalvuoja autoriteto sampratą. Ji kito ir be mūsų įsikišimo – daugybę metų iki šiol. Nepaisant to, autoritetas tebėra kiekvienos organizacijos prigimtis ir esencija. Pagrindinė esmė, šerdis ir stuburas, organizacinis karkasas, ant kurio sukabinti mes visi.

„Neturiu autoriteto komandoje“, „kartais turiu ir pakovoti dėl savo autoriteto“, „mano autoriteto nepalaikys susirinkime“, – tenka man išgirsti mokymų metu diskutuojant su vadovais. Daugelis jų skundžiasi, kad nežino, ką daryti su savo autoritetu. Ir kažką greitai patarti tokiais atvejais būna sudėtinga.

Nors lietuvių kalboje autoritetas būna didelis ir mažas, storas ir plonas, solidus ar skystas, vis tik tai nėra atributas, kurį tu turi arba ne. Su autoritetu reikia dirbti. Jį reikia statyti ir puoselėti. Jaukinti ir auklėti.

Nuo Romos į valdymą

Senovės Romoje autoritetas (auctoritas, lot.) reiškė asmens prestižo lygmenį romėnų bendruomenėje. Jį apibrėždavo galia, įtaka ir gebėjimas telkti palaikymą savo valiai. Paprasčiau aiškinant, kuo daugiau karių tu galėjai sutelkti savo interesams ginti, tuo daugiau įgydavai autoriteto.

Tūkstančius metų dabartinės organizacijos formavosi iš karinių vienetų: 8-10 žmonių tilpdavo į vieną palapinę, jiems vadovaudavo vyresnysis. 10 palapinių – centurionas, 6 centurionai – viena kohorta, 10 kohortų – legionas, jeigu skaičiais – tai 5400 žmonių. Pabandykite įsivaizduoti autoritetą, kuris reikalingas suvaldyti tokią milžinišką organizacinę struktūrą.

Pavyko? Teisingai, vieno autoriteto tam jau tampa per maža. Tam, kad organizacija veiktų, reikalingas integralus tarpusavyje vienas kitą palaikančių autoritetų mechanizmas.

Kokie autoritetai egzistuoja organizacijoje?

Pozicinis autoritetas. Jis apibrėžiamas organizacinėje struktūroje atskaitomybe konkrečiam asmeniui, kitaip tariant, legitimumas.

Priverstinis autoritetas. Baudžiamasis autoritetas. Jį įgyja asmenys, turintys teisę lemti finansus (e.g. atlyginimą, bonusus), pareigas, statusą ar darbo vietą.

Ekspertinis autoritetas. Jis įgyjamas keliant savo profesinę kvalifikaciją (e.g. diplomai, sertifikatai), be to, ilgametė patvirtinta patirtis irgi gali liudyti apie ekspertizę.

Referencinis autoritetas. Toks autoritetas auginamas kalbant apie vertybes, keliant teisingumo ir pagarbos kitam jausmą, referencija į vertybes siejama su charizma ir gebėjimu skatinti žmones dalintis idėjomis.  

Vertės autoritetas. Kartais dar vadinamas apdovanojimo autoritetu. Iš esmės apibrėžiamas kaip vertė, kurią asmuo suteikia organizacijai. 

Daugelio šiuolaikinių valdymo ir administravimo sistemų pradininkas Henri Fayol autoritetą įvardijo kaip teisę teikti įsakymus ir galią reikalauti paklusnumo. Ši teisė ir galia yra pačios svarbiausios kiekvieno darbo, projekto ar užduoties metu.

„Kaip juos priversti atlikti užduotis?“ – dažnai girdžiu klausimą. „Lazdos ir botago principu“, – man puikiai žinomas ir atsakymas. „Tuoj aš parodysiu jiems, kas čia autoritetas!”

Vis tik šiuolaikinėje laisvės filosofijoje autoritetas vis rečiau painiojamas su prievarta, galia ar įtikinimu. Kur kas dažniau jis apibūdinamas kaip ryšys logos ir praxis (tarp žodžio ir veiksmo).

„Kalbu taip, kaip elgiuosi, ir elgiuosi taip, kaip kalbu“, – ko gero, taip skambėtų idealaus autoriteto formulė.

Ar kalbate su savo komandomis apie galią, kurią galite daryti sprendimams? Apie asmeninę savo, kaip vadovo, galią ir komandos galias? Juk šiuolaikinis vadovas yra daugiau žynys, komandos dvasios, ceremonijų ir ritualų aiškintojas, ne centurionas, legatas ar imperatorius.

Ne išmintis, o autoritetas kuria įstatymą

Thomas Hobbes

Žymus prancūzų struktūrinės lingvistikos ir semiotikos tyrinėtojas Émile Benveniste žodį „auctoritas“ kildino iš lotynų veiksmažodžio „augere“, kas atitinka mūsų lietuvišką „auginti“, „stiprinti“. „Autoritetas“ yra „tas, kuris augina kitą“, „tas, kuris turi auginimo patirties“.

Šioje vietoje būtų galima pažerti aibę motyvacinių perlų apie žmogų kaip medį ar gėlę, kurį reikia laistyti ir auginti.

Bet aš verčiau pasirinksiu rytietišką alegoriją.

– Mokytojau, mano žmonės manęs neklauso. Aš jiems sakau, kad jie naudotų naujus darbo metodus, o jie dirba taip kaip įpratę. Ką man daryti?

– Grįžk pas savo žmones ir paklausk jų, ar galima ištiesinti upę? – klausimu į klausimą atsakė mokytojas.

– Pakalbėjau su savo žmonėmis, – po dienos grįžo klausiantysis, – jie sako, kad galima pakreipti upės vagą.

– Pabandykit, – nusišypsojo mokytojas.

Visi, kas susiduria su andragogika, puikiai žino, kad ugdyti suaugusį žmogų XXI amžiuje yra Sizifo darbas.

Gyvename nuvainikuotų autoritetų laikais. Ignoruojame ekspertinį autoritetą, nes žinome, kad pasaulio pažinimas yra beribis, o „Google Inc.“ atsako į visus gyvenimo klausimus. Šaipomės iš apdovanojimų, garbės ir atsakomybės – dirbtinos ceremonijos mums atrodo tuščios ir netikros. Nevertiname pozicijos ir hierarchijos, niekiname prievartinį ir bausmės autoritetą, galų gale mes netikime vertybėmis, tikėjimu, pagarba ir teisingumu.

Tad, kaip tau tapti autoritetu savo komandai? Kas gali būti pokyčiu komandoje ir kas galėtų tavo komandos vertės matas?

Jei paskaitei iki šios vietos, aš atskleisiu mažytę paslaptį: tikroji autoriteto koncepcija yra „ne tai, kas augina kitą“, o „tai, kas leidžia man augti“. Kurdamas savo autoritetą aš kuriu tikresnį savo „Aš“.

Taigi 6 paprasti būdai, kaip didinti savo autoritetą:

Stiprinti savo poziciją. Visų pirma, kalbėti apie savo viziją. Kalbėti apie viziją nuolat. Papasakoti, kaip ji dera su komandos vizija. Kalbėti su komanda apie savo poziciją ir komandos poziciją visais klausimais.

Aiškinti laisvės ribas. Padėdami laisvėti kitiems, laisvesni tampame patys. Nors, atrodytų, paradoksalu, bet įstatymas suteikia laisvę. Jis paaiškina, kokios yra laisvės ribos ir skatina jas plėsti, nepažeidžiant kitų žmonių laisvių. Todėl šnekėti apie komandos susitarimus, taisykles ir tvarkas visuomet naudinga.

Kalbėti apie vertybes. Kalbėti apie vertybes, kurios svarbios tau. Kalbėti individualiai, kalbėti bendrai, kalbėti visiems. Kviesti komandą tikėti šiomis vertybėmis. Kviesti kelti klausimus, kvestionuoti ir galų gale išsiaiškinti, kokiomis vertybėmis tikime ir kokias norime saugoti.

Įvaldyti laiką. Kurti ritualus, šablonus ir ceremonijas. Laikas yra vienintelis neišvengiamas vertės matas. Jis įvertins ir tave, kaip lyderį, ir komandą. Ritualizuodamas komandos veiklas tu pradėsi dar giliau suvokti laiką ir imsi jį valdyti.

Apdovanoti už vertę. Teikti apdovanojimus ne už vertę, kurią komandos narys sukuria kapitalui, bet, svarbiausia, už tai, kokią vertę jis suteikia komandai.

Pasakoti apie pokyčius. Pasakoti apie tai, kaip vertybės keičia žmogaus gyvenimą. Kaip pasikeitė tavo gyvenimas, kaip vertybių pagrindu keičiasi komanda, veikla ir visa organizacija.

Praktinė užduotis. Asmeninei meditacijai: – Kaip manote, kas yra sunkiau – auginti asmeninį ar verslo autoritetą? Kodėl?

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Registracija
Prenumeruokite naujienas!

Norite pirmieji gauti:

Įveskite savo el. pašto adresą ir užsisakykite mūsų naujienlaiškį:

Naujienlaiškių užsakymas