Ei, ar paskolinsi savo reputaciją Grąžinsiu!
Ei, ar paskolinsi savo reputaciją? Grąžinsiu!
2018 rugpjūčio 9
5 triukai, kurie padės bendrauti efektyviau
5 triukai, kurie padės bendrauti efektyviau
2018 rugpjūčio 12
Aš tavim tikiu, o tu manim – ne

Aš tavim tikiu, o tu manim – ne

 

K as iš Jūsų tiki vaistų gamintojų entuziazmu propaguoti sveiką gyvenseną? Ar sutinkate su tuo, kad alkoholio pramonė siekia atsakingos alaus vartojimo kultūros? Ar tikite užrašu ar cigarečių pakelio „Rūkaliai miršta anksčiau”?

Jeigu ties nė vienu klausimu nesuabejojote, Jums nerekomenduojama skaityti šio teksto. Kritinis mąstymas nėra prigimtinė teisė, jis priklauso nuo smegenų tūrio, įgyto išsilavinimo ir perskaitytų šaltinių sąrašo. Kitų kelių įgyti kritinį mąstymą paprasčiausiai neegzistuoja.

Kas yra kredibilumas?

Nors kredibilumo istorija yra labai sena, giliau ši savybė buvo pradėta analizuoti tik įsidienojus socialinės psichologijos aušrai, XX a. šeštajame dešimtmetyje.

Ankstyvoji šaltinių kritika vedė, visų pirma, į XVIII amžių, kuomet pirmą kartą buvo sukurti metodai, leidžiantys tirti, ar, pavyzdžiui, Homeras „Iliadoje“ rašė tiesą, ar ne. Buvo Trojos karas ar ne. Galų gale – gyveno aklas poetas Homeras apskritai? Lendant dar tolyn į istoriją, galima rasti ir diskusijų, kas nusprendė, kad viena ar kita graikų kalba parašyto rankraščio skiautė iš tiesų yra sinoptinių evangelikų Mato, Luko, Jono ar Marko autorystė.

Šaknis „kred“ senojoje indoeuropiečių prokalbėje reiškė „širdį“, taigi aišku, kad „kredibilumą“ turinčiam žmogui galima „patikėti širdį“, tikėtina, kad jis yra nuoširdus, atrodo patikimai, neapgaus. Websterio žodynas „kredibilumą“ pateikia kaip gebėjimą būti patikimu šaltiniu. Kitaip tariant, būti tuo, kuriuo galima patikėti, kuris atrodo sąžiningai.

Dekonstruojant moksliškai, „kredibilumas“ suvokiamas kaip subjektyvūs ir objektyvūs komponentai, kurie lemia šaltinio patikimumą. Čia įdomiausia yra – iš ko susideda tie komponentai?

Keturi kredibilumo lygmenys

Neskubėkite. Iš pradžių reikia suvokti, kaip veikia kredibilumas.

Klasikinę komunikacijos schemą sudaro 6 pagrindiniai dėmenys: Siuntėjas-Žinia-Užkodavimas-Siuntimas-Dekodavimas-Gavėjas. Šiuo atveju koduotes ir žinių keliones informaciniais tinklais palikime šio darbo bitėms, o mes susikoncentruokime į tris iš jų: Siuntėjas-Žinia-Gavėjas.

Vaizdingumo dėlei pateiksiu kelis pavyzdžius:

Popiežius Pranciškus savo kalboje griežtai pasmerkė abortus.

Markas Zuckerbergas dėsto patarimus, kaip įkurti socialinį tinklą.

Orų pranešėjas Naglis Šulija pranešė, kad rytoj lis.

Su grynaisiais pinigais įkliuvęs politikas sako, kad jis įrodys nekaltumą.

Nepaisant šių pavyzdžių įvairovės, skaitydami kiekvieną iš jų, mes atliekame vieną ir tą pačią analizę, kurią diktuoja kritinis mąstymas – vertiname šaltinio ir žinios patikimumą.

Ar popiežius Pranciškus yra patikima figūra? Taip, legitimus Romos Katalikų Bažnyčios vadovas. Ar tikiu žinia, kad abortai yra blogis? Ne. Linksmuoliai dar galėtų pakalbėti, kad popiežius vargu ar gerai išmano lytinius santykius ir įvairias socialines aplinkybes, kurias sukelia šio malonumo rezultatai, bet tai nebūtų objektyviausias kriterijus. Čia įsijungia mūsų subjektyvumas.

Ar M. Zuckerbergas yra kredibilus asmuo? Kalbėdamas sudėtinga tema apie abortus, žinoma, ne. Tuo tarpu apie socialinio tinklo įkūrimą patarimus teikiantis „Facebook“ įkūrėjas, objektyviai vertinant, yra kredibilus. Nebent jo patarimai yra niekam tikę ar jis atėjo nepasiruošęs, tuomet jo teikiamų patarimų vertė krenta.

Orų pranešėjas N. Šulija (čia jau užmėtysite mane akmenimis), – gali patikti ar nepatikti, tačiau jo profesija ir patirtis suteikia ekspertizę, leidžiančią kalbėti apie hidrometeorologiją. Kiek mes tikime žinia, kad rytoj tikrai lis – mūsų subjektyvus įsivaizdavimas, tačiau krentantis slėgis ir besiformuojantis ciklonas yra puikūs įrodymai.

Su grynaisiais pagautas politikas? Viskas. Pasitikėjimas sugriautas. Sako, kad įrodys savo nekaltumą? Netikiu. Nebent esu jo šeimos narys, draugas, bendražygis ar simpatikas.

 

Apibendrinat kredibilumas turi keturis skirtingus lygmenis:

Tikiu siuntėju, bet netikiu žinia.

Tikiu ir siuntėju, ir žinia.

Netikiu siuntėju, bet tikiu žinia.

Netikiu nei siuntėju, nei žinia.

 

 

Kaip didinti savo kredibilumą?

Apžvelgę visus anksčiau nagrinėtus pavyzdžius, įsitikiname, kad kredibilumas yra sąlygojamas įvairiausių kontekstų ir aplinkybių. Kai kurias iš jų galime lemti patys, kai kurios, deja, nuo mūsų nepriklauso.

Galvojantiems apie savo kredibilumą, daugelis autorių pataria atkreipti dėmesį į pirmąjį įspūdį, kaip atrodome, kaip esame apsirengę ar kokia mūsų šukuosena („Pagal drabužį sutinka…“). Kita vertus, B. J. Fogg savo knygoje „Persuasive Technology“ kalba ir apie transakcinį bei terminalinį kredibilumą. Pirmasis nagrinėja transakciją, kuomet siuntėjas tampa patikimu šaltiniu žinios siuntimo momentu, antrasis – apie laike apibrėžiamą kredibilumą – kuris išnyksta arba neišnyksta pasibaigus žinios siuntimui.

Nors kredibilumo dinamika yra be galo įdomi tema, šiame tekste, į ją daugiau nebesigilinsime. Verčiau aptarsime pagrindinius būdus, kaip didinti savo asmeninį ar savo verslo kredibilumą.

Tikiu siuntėju. Profesionalumas. Jeigu norite, kad Jūsų žinios gavėjai patikėtų Jumis, privalote demonstruoti profesionalumą. Pastarasis gali būti apibrėžiamas ir kaip kvalifikacija, ir kaip ryžtas rasti sprendimą ir kaip vertės, kurią suteikia sprendimas, aiškinimas.

Tikiu žinia. Ekspertizė. Jeigu norite, kad gavėjai patikėtų žinia, privalote demonstruoti ekspertizę. Ši gimsta iš analizės, apibendrinimų, vertinimų ir išvadų.

Netikiu žinia. Įrodymas. Jeigu norite, kad gavėjai patikėtų žinia, privalote pateikti aiškų ir konkretų įrodymą (pvz., 2155 darbo vietos – tiek per metus mums visiems kainuoja muzikos piratavimas). Atkreipkite dėmesį, kad įrodymas gali būti raštinis, skaitmeninis, emocinis ir loginis.

Netikiu siuntėju. Charizma. Jeigu bijote, kad gavėjai nepatikės Jumis kaip šaltiniu, privalote išnaudoti visą charizmą, kurią turite.

Apibendrinant, profesionalumas ir ekspertizė yra pirminiai kredibilumo komponentai. Įrodymas ir charizma – antriniai. Kodėl? „Ne viskas auksas, kas blizga“. Profesionalumas yra ekspertizė daugiau priklauso nuo objekto, apie kurį kalbama, o įrodymas ir charizma – nuo subjekto, t.y. kiek ir kaip jis sugeba įrodinėti.

Atkreiptinas dėmesys, kad charizma daugeliu atveju nėra suvokiama racionaliai, o kaip unikalus gebėjimas kalbėti tai, ką nori girdėti nori auditorija. Savo ruožtu racionalizmas mums kužda, kad charizmos jėga labiausiai veikia tuos, kurie ją pripažįsta ir yra linkę įsitraukti patys. Taigi vien jau siekis išgirsti auditorijos poreikius ir lūkesčius gali būti traktuojama kaip bundanti charizma.

O galbūt Jūs žinote stebuklingų būdų padidinti savo kredibilumą? Įdomu, pasidalinkite komentaruose.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Registracija
Prenumeruokite naujienas!

Norite pirmieji gauti:

Įveskite savo el. pašto adresą ir užsisakykite mūsų naujienlaiškį:

Naujienlaiškių užsakymas