Kai atsistoji ant scenos, rampų šviesoje, o verslo pasaulyje – prieš akcininkus ar investuotojus, kabant už nugaros dūzgiančiam projektoriui, viskas, ką ligi šiol žinojai apie viešąjį kalbėjimą, tampa pagalbos šiaudu.
Tiesos grūdą atiduosiu iš karto – „Santykį su auditorija kalbėtojas apibrėžia savo manieromis, kitaip tariant, komunikacijos stiliumi“.
Čia ne X karta, ugdyta sovietine dvasia, pionieriškai – stovėsena „smirno“, smakras pakeltas, kaklaraištis plazda vėjyje, akyse rimtis, o delnai priploti prie šlaunų.
Stilių yra daugiau. Atkreipkite dėmesį, kad kalbėtojo manierą ir nusiteikimą auditorijos atžvilgiu pirmiausia pastebime iš jo rankų padėties.
Visai vietoje prisiminti Karlą Gustavą Jungą:
„Simboliai ir yra išraiškingesni nei žodžiai“
Todėl ir aptarkime keletą pagrindinių kalbėjimo stilių: Atviras, Įkvepiantis, Karingas, Dvasingas, Nuolankus ir Tarnaujantis.
Kodėl laikome juos pagrindiniais? Nes auditorijai patinka, kai su ja kalbama atvirai, kai kalbėtojas įkvepia savo tarnyste ar karingumu, ir tuo pačiu metu kalbėtojas yra nuolankus ir nuoseklus savo pasirinkto vaidmens atlikėjas.
Pramogos dėlei metodinė medžiaga pateikta su „Be Like Bill“ stiliaus iliustracijomis. Vardų ir profesijų sutapimai atsitiktiniai.
Stovėsena tvirta, pačiu plotyje, viena koja pusė žingsnio į priekį. Pečiai vienoje linijoje, delnai prieš save, atsukti į auditoriją. Smakras kilstelėtas, akys žiūri tiesiai ir susidomėjusios, lūpos – papūstos arba žaidžia rami šypsena. Tembras – metronomas.
Stovėsena platesnė, pėdos į šonus, vienoje linijoje. Pečiai įtempti, rankos pakeltos, alkūnės virš pečių, delnai į viršų. Smakras pakeltas, akys išplėstos ir godžios, lūpos – pražiotos. Tembras – gongas.
Stovėsena šonu, svorio centras ant užpakalinės kojos. Vienas petys aukščiau, į priekį. Viena ranka pakelta, kita įspęsta į šoną, krūtinė išpūsta. Smakras ištemptas į priekį, akyse – žaibai, lūpos kietai sučiauptos. Tembras – ragas.
Stovėsena plati ir atlošta, pėdos lygiagrečiai. Pečiai nuleisti, alkūnės – prie šonų, riešai sukryžiuoti arba ne, prie krūtinės. Delnai į save, periodiškai atitraukiami nuo krūtinės. Smakras nuleistas ir atpalaiduotas, akys – į viršų, lūpos putnios ir laukiančios. Tembras – varpas.
Stovėsena siauresnė, viena koja pusė žingsnio atgal, svorio centras – ant priekinės kojos. Pečiai tvirtai spaudžiami žemyn, alkūnės prie juosmens, delnai sudėti ar sunerti tvarkingai prieš save. Smakras – į priekį, antakiai vos suraukti, lūpos pravertos, kampučiai vos žemyn. Tembras – varpelis.
Stovėsena ant pirštų galų, viena koja į priekį, svorio centras nestabilus. Pečiai pakelti, gūžčiojantys, alkūnės kilstelėtos virš juosmens, riešai pečių linijoje, delnai – nuleisti žemyn. Smakras laisvas, antakiai pakelti, akys – linksmos ir vizgančios, lūpos atidarytos „o“ ženklui, galima iškišti liežuvį. Tembras – sirena.
Nepamirškite
Auditoriją mes pjaustome, kaip pyragą, vadinasi, nesvarbu kokį stilių ar stilių seką pasirinksime, rankos privalo judėti.
Kaip prisiminti visas pozas? Treniruokitės!
Straipsnio autorius: Person Premier ekspertas Tomas Staniulis
Norite pirmieji gauti:
Įveskite savo el. pašto adresą ir užsisakykite mūsų naujienlaiškį: