Bjauriausi kolegų tipai: nuo mandragoros iki skruzdžių liūto

Audra stiklinėje konfliktai, už kuriuos mokame visi
Audra stiklinėje: konfliktai, už kuriuos mokame visi
2018 rugpjūčio 9
Nužudyk susirinkimą! (kol jisai nežudė tavęs...)
Nužudyk susirinkimą! (kol jisai nežudė tavęs…)
2018 rugpjūčio 9
Bjauriausi kolegų tipai nuo mandragoros iki skruzdžių liūto

Bjauriausi kolegų tipai nuo mandragoros iki skruzdžių liūto

 

Prisimink save vaiką pirmą kartą zoologijos sode. Ar ne taip jauteisi atvykęs į naują darbovietę?

Pažvelk kitomis akimis. Tame zoologijos sode – tavo biure – pilna įvairiausių gyvūnų, kurių ligi šiol neįsivaizdavai egzistuojant. Ne antilopės ir ne žirafos, o konkurencija tarp kolegų mintantys grifai, ugnimi besispjaudantys generaliniai drakonai ar gerosios fėjos administratorių pavidalu.

Kai vakarais su vyresniuoju skaitinėjame J. L. Borges „Pramanytų būtybių knygą“, kaskart įsitikinu, kad šis Lotynų Amerikos autorius yra metaforų kerėtojas. Kalbėdamas metaforas ir aiškindamas perkeltines reikšmes, jis keliauja per mitologijos pynes dėstydamas paprastas kaip pasaulis tiesas.

Ne veltui metaforų menas naudojamas ir psichologijoje, jis padeda kalbėti apie konkrečias ydas, ne žmones.

Taigi, bjauriausių kolegų tipai, a? Kam lengva apie tai kalbėti? Tarp šimtų sėkmės istorijų ir organizacijų psichologų murmelių – būk draugiškas ir geranoriškas, „pajusk Kitą“, vadovaukis „emociniu intelektu“ ar „elkis taip, kaip nori, kad su tavimi būtų elgiamasi“, visuomet yra šaukštas deguto.

Įvairiausi šliužai šmirinėja visai šalia – projektų valdymo grupės susirinkimų gyvatyne, tūno lyg paršeliai įsiknisę pardavimų mėšlyne ar smirda kaip rupūžės sąskaitų-faktūrų puvėkuose.

Nėra ofiso, kuriame nelakstytų beširdžiai kentaurai, nuolat besirengiantys įskųsti, įkąsti iš pasalų. Retas kuris apsieina  be undinių, užliūliuojančių vadovus saldžiausiomis dainomis, cerberių, saugančių „valstybinės reikšmės paslaptis“, ir kerštingųjų erinijų – moterų su šikšnosparnio sparnais, šuns kūnu ir gyvatės uodega, – betgi ne jos pačios baisiausios.

Duok man ranką, brolau, ir kartu pasivaikščiokime po rinktinę pačių bjauriausių kolegų ekspoziciją. Dėmesio! Maitinti gyvūnus ir kaišioti rankas pro narvų grotas griežtai draudžiama.

 

Golemas. Slunkius. Legendos pradžia siekia XVII a., kai remdamasis pradingusiais Kabalos aiškinimais rabinas sukūręs dirbtinį žmogų, vadinamą Golemu. Tikslas, – kad tas jam nudirbtų visus juodžiausius darbus. Deja, pagal Adomo pavyzdį iš molio nudrėbtos būtybės nepavyko paversti žmogumi – gavosi apdujęs, mažai ką nutuokiantis pusžmogis, kuris atgyja tik dienai, kai rabinas pakišdavo po liežuviu magišką lentelę, su užrašytu slaptu Dievo vardu.

Pakelkite galvas nuo ekranų ir apsižvalgykite po savo biurą – kiek tokių molinių būtybių pamatysite? Kiek judinsi – nė iš vietos. Kol stovi už jo nugaros ir pirštu baksnoji į tai, ką reikia padaryti, tol kažką daro. Vos tik nusprendi sumažinti kontrolę ir suteikti Golemui šiek tiek savarankiškumo, darbai stoja lyg atsitrenkę į sieną.

Vienas vadovas privačiai dalinosi patirtimi: „Sunkiausia savo slunkių kiekvieną rytą išjudinti, kad jis eitų ir pardavinėtų, maža to, kas vakarą reikėdavo ateiti patikrinti, kaip praėjo diena“. Blogiausia, kas gali atsitikti Golemui esant nepriežiūrai, jis gali pašėlti, įsisiautėti ir imti gąsdinti klientus. Vieną kartą rabinas dienos pabaigoje užmiršo išimti kortelę su magišku užrašu, ir įsisiautėjęs Golemas leidosi per Prahos getą daužydamas ir laužydamas visus namus aplinkui…

Kaip elgtis su Golemu? Vienintelis būdas –  didinti Golemo intelektą ir sąmoningumą. Visų pirma, aiškiai apibrėžti atsakomybę ir jos ribas. Antra, aiškiai apibrėžti kontrolės ir bausmių mechanizmą. Kaip įskiepyti norą mokytis? Atsakymas: mokyti raportuoti.

 

Mandragora. Mistinė būtybė – pusiau augalas, pusiau žmogus, raunamas rėkia taip, kad gali apkursti. Šį itin bjauraus kolegos tipažą puikiai pažįstame mes visi – sėdi apsikasęs darbiniais popieriais, kad vos ausys kyšo. Jis nesakys nė žodžio klausiamas, nepasuks galvos, prašomas padėti. Mandragora senovėje vadinta deivės Kirkės augalu, paverčiančiu žmones kiaulėmis. Taigi taip vadinti galime sukiaulėjusius kolegas, kurie tunka iš kitų gėrio.

Žmogaus pavidalą turintis augalas pagimdė prietarą, neva auga kartuvių papėdėje. Apsižvalgykite savam biure, kas gi ten, šešėlyje, prie direktoriaus kabineto? Vos tik gavusi sudėtingesnę užduotį mandragora pašoka ir ima plyšauti, kaip jos niekas negerbia ir nevertina, kiek daug ji yra padariusi šiai organizacijai, ir kaip ją visi pamiršo. Verksminga drama baigiasi išsireikalautomis privilegijomis.

XII a Talmudo aiškintojai mandragorą aprašo taip – „nuo žemėje glūdinčios šaknies“ driekiasi į gyslą panaši atauga, kuria kaip moliūgas ar agurotis pririštas padaras, viskuo panašus į žmogų – veidu, kūnu, rankomis ir kojomis“. Beje, mandragora labai primena ir lietuviškąjį buroką, apie tai esu rašęs anksčiau.

Kaip elgtis su Mandragora? Nukirsti tą gyslą, kuri ją maitina. Mandragora vulgaris savo šaknimi yra prisijungusi prie svarbiausio gandų šaltinio organizacijoje. Ir riksmai labai dažnai yra tėra skirti tam, kad pridengtų vidines intrigas. Išsiaiškinkite, kas stovi už intrigų ir kirskite negailėdami. Sėkmės!

 

Skruzdžių liūtas. Šią pramanytą būtybę prancūzų rašytojas G. Flaubert‘as aprašo taip: „Iš priekio – liūtas, iš užpakalio – skruzdė su išverstais lytiniais organais“. Pabaisa kildinama iš Jobo knygų, jos tėvas minta mėsa, o motina – grūdais. Skruzdžių liūtas negali ėsti mėsos, nes tai užginta skruzdės prigimčiai, ir negali misti grūdais, nes tai kenkia liūto. Pabaisa miršta, nes negali prasimaitinti…

Visai kaip mūsų pardavimų vadovas, tiesa? Demonstruoja savo liūto galią, grasina tučtuojau sudraskyti kiekvieną komandos narį, tačiau tuo pačiu metu laukia, kol skruzdėlytės po grūdelį suneš metinį planą. Riaumoja ir tuo pačiu metu taikosi, kad, neduok dieve, kas nors neužmintų ant jautrios jo savivertės.

Būti skruzdžių liūtu nelengva  – turi grasinti tokiems patiems kaip tu ir tuo pačiu metu atrodyti kitaip.  Ir visuomet esi alkanas.

Kaip elgtis su Skruzdžių liūtu? Glostyti jo vešlius gaurus palei plauką ir, šiukštu ne, – prieš. Palaikyti jo idėjas, kritikuoti oponentus, rodyti iniciatyvą ir draugiškumą. Jei to nesugebate, elementariai pataikaukite. Padės.

 

Feniksas. Paukštis pakylantis iš pelenų. Tokį tipažą pažinti organizacijose yra labai nesunku. Jie ateina dirbti į korporacijas švytėdami ir keldami sau maksimalius tikslus. Yra pozityvūs, daug kalba, šypsosi ir žada kalnus nuversti. Turi puikų įvaizdį, domisi NLP, „life-coatchingu“ ir žaliavalgyste, iš širdies tiki, kad „blogi žodžiai pritraukia blogą energiją“, neretai – nevartoja alkoholio.

Susirinkimuose feniksai visąlaik kelia idėjas ir inovacijas, remiasi ilgamete patirtimi, cituoja Jobsą, „gal pavadinkime mūsų naują paslaugą kaip nors moderniai, štai iPhone irgi gi sugalvojo žmonės, ar ne?“, buria apie komandos dvasią ir dirbantį žmogų, todėl vakarėliuose yra tikros žvaigždės. Vienintelė feniksų problema yra jų rezultatyvumas.

Dėl to feniksai atgimsta kitoje organizacijoje. Su tomis pačiomis užknisančiomis citatomis, infantilišku pozityvumu ir idiotiškomis manieromis. Vega, veda, joga, joba, pozityvumas ir gyvūnų teisės – čia ne jam, o mums reikia išmokti skirti tikrą monetą nuo padirbtos.

Kaip elgtis su Feniksu? Suteikti jam laiko išbandymą ir patikrinti, ar iš tikrųjų kas pusmetį atnaujinamas CV yra ko nors vertas. Reikalauti brandos, įsipareigojimo ir rezultatų. Priminti, kad senovės Egipte tikrieji feniksai buvo jubiliejų ir ciklų valdovai, jie atskirsdavo retai, tik kas 500 metų. Ar Jūsų Feniksas pasirengęs prisikelti Jūsų įmonėje?

 

Salamandra. Ankstyvieji teologai feniksą pateikdavo kaip prisikėlimo iš mirusiųjų įrodymą, o salamandrą – kaip pavyzdį, kad galima gyventi ugnyje. Šiandien salamandra yra žinoma kaip driežas, tuo tarpu nuo X a. salamandra buvo vaizduojama kaip mažytis ugnyje gyvenantis drakonas. Štai Leonardas da Vinci tikėjo, kad salamandros maitinasi ugnimi ir šitaip ataugina odą.

Salamandrų būna visur – tarp programuotojų, projektuotojų ar skyrių vadovų, bet turbūt kone daugiausiai jų būna tarp finansų, audito ir teisės specialistų. Apie salamandrą sakoma, kad ji „yra tokia šalta, jog vos tik prisiliečia prie ugnies, ši išblėsta, tarytum į ją būtum padėjęs ledo gabalą“.

Tokie žmonės yra puikūs, kai reikia spręsti probleminius klausimus, turi puikią kompetenciją, pažįsta įstatymo raidę ir moka sugerti klientų ir kitų kolegų įniršį, tačiau vis tiek yra pabaisos. Jie žudo su savo nesibaigiančiais reikalavimais laikytis preciziškumo, tikrinti seniai uždarytas ataskaitas ir visur paisyti jų nuomonės.

Kaip elgtis su Salamandra? Nepereiti į asmeninį santykį ir visuomet paisyti dalykiškumo. Pabrėžti asmens kompetenciją, pagarbą ir pasitikėjimą. Konflikto metu akcentuoti savo poreikį, o ne poziciją, kurios laikotės.

 

Baldandersas. Viena iš įdomiausių būtybių, išvertus iš vokiečių kalbos reiškianti „kassyk jau kitas“. Siejamas su egiptiečių dievu Protėju, kuris keisdavo savo išvaizdą. XVII a. vokiečių rašytojo romane Baldandersas iš statulos pavirsta žmogumi, ąžuolu, kiaule, riebia dešra, dobilų lauku, mėšlu, gėle, šilkiniu gobelenu ir gausybe kitų daiktų, ir padarų, kol galop virsta žmogumi.

Turite vadovą? Ir ką gi jis jums primena? Taip ir maniau. Baldanersas (vienas iš autoriaus mėgstamiausių) yra virsmų sekos laike pabaisa. Gali šypsotis ir urgzti tuo pačiu metu, gali pradėti staugti, o staiga virsti draugu iki širdies gelmių. Vienas iš jo požymių – nesibaigiantys pokyčiai, kaip ir versle – dėl augančios konkurencijos, strateginės raidos, inovacijų, kintančių kokybės, efektyvumo ar reguliavimo reikalavimų. Čia nekalbant apie kasdienius planavimo, įgyvendinimo, kontrolės ir tobulinimo ciklo rūpesčius.

Tad tie pokyčiai, nors ir kokie magiški ar kupini kerų atrodytų, vis tik yra nuoseklūs – retą vadovą gali apkaltinti chaotiškumu, kitu atveju organizacija ima ir subyra.

Kaip elgtis su Baldandersu? Įveikti kerus. Suprasti pokyčio dinamiką ir priežastis, dėl kurių jie vyksta. Išlaukti, kol Baldandersas vėl atvirs į žmogų. Įgyti kantrybės ir prisitaikyti – jei vadovas virsta ąžuolu, virsti gile, jei kiaule – tapti botagu, jeigu mėšlu – šūdvabaliu, o jei šilkiniu gobelenu – aukso juosta, išausta audinio centre.

 

Kaip visuomet – metodiniai klausimai pabaigai:

  • Kokių tipažų atpažinote esant savo organizacijoje?
  • Kaip manote, kokia pabaisa yra pavojingiausia komandai?
  • Kokia būtų Jūsų nuomonė – kodėl?

Jei turite minutėlę, pagrįskite savo nuomonę komentaruose.  Ačiū!


Straipsnio autorius: Person Premier ekspertas Tomas Staniulis

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Registracija
Prenumeruokite naujienas!

Norite pirmieji gauti:

Įveskite savo el. pašto adresą ir užsisakykite mūsų naujienlaiškį:

Naujienlaiškių užsakymas