fbpx
2019-ųjų horoskopas: ko mokysimės Kiaulės metais?
2018 gruodžio 18
vidiniai treneriai
Bręsta pokyčiai: pats metas auginti vidinius trenerius?
2019 sausio 28
Gerojo ir blogojo verslo kaukes Person Premier
 

O jūs tik įsivaizduokite, kad visas Lietuvos verslas staiga tampa skaidrus ir sąžiningas. Geras būtų gyvenimėlis, tiesa?

Čia nėra kalbos apie pilkuosius verslo užkulisius. Kalba eina apie verslą, kuris legaliai veikia Lietuvoje ir moka mokesčius. Įsivaizduokit, kad staiga jis ima ir įgyvendina viską, ką įsipareigojęs vartotojams, darbuotojams ir visuomenei.

Tai yra tampa socialiai atsakingas.

Pamaindfulninam biškį, a?

Užsimerkit, kviečiu, įkvėpkit giliai ir pasvajokit. Pilna krūtine – gyventi staiga tapo daug paprasčiau. Baigėsi melas, dingo prekyba poveikiu ir korupcija. Nebėra despotų ir favoritų, kažkur dingo nepotizmas ir protekcionizmas. Žmonės vieni kitus gerbia labiau ir vieni kitais pasitiki.

Dingsta nelegalus darbas, neapskaityti viršvalandžiai, žmonių išnaudojimas, vokeliai, karteliniai susitarimai ar derybos po stalu, po kilimu. Nebėra diskriminacijos darbe, moterys nebeuždirba 14 proc. mažiau nei vyrai, tiksliau, visi uždirbame daugiau, nes nereikia maitinti augančio „šešėlio“. Savo ruožtu verslą prižiūrinčios institucijos tik pataria ir konsultuoja užuot baudusios ir draudusios…

„Utopija, kvieskit paramedikus!” – regiu, jau raukotės. Tik štai tos pačios utopinės vizijos sako, kad verslui išties tapus socialiai atsakingu, apie 50 proc. socialinių problemų būtų išspręsta bemaž per metus. Likusioji pusė – per kitus. Jūs tik duokite verslui veikti! Pamenate, kaip sujudo verslas, kai reikėjo pamaitinti bemaž 30 tūkst. „Dainų šventės“ dalyvių? Nereikėjo nei pusdienio, – susivienijusios 25 maitinimo verslo įmonės maistą padaugino greičiau nei Jėzus Biblijoje. Turime kuo didžiuotis.

Kviečiame registruotis ir dalyvauti ĮSA projekto mokymuose. 

Graži paradinė verslo kaukė. Blizgančios socialinės atsakomybės ataskaitos, parama atskirtoms visuomenės grupėms, kultūros renginiams, sportui. Tik ar tai neprimena dviveidžio dievo Jano? Štai praėjusiais metais palyginti mažai dėmesio susilaukęs OMD tyrimas parodė, kad apie 69 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų verslą laiko nesąžiningu, o tiek pat jų mano, kad verslas siekia pelno nepaisydamas darbuotojų gerovės.

Maža to, ryškiai didesnioji pusė apklaustųjų mano, kad verslas linkęs padaryti viską, net jei dėl to tektų nusižengti įstatymui, o 62 proc. pritaria, kad socialines iniciatyvas verslas remia tik siekdamas naudos sau. Duomenys labai kontraversiški, norisi abejoti jų patikimumu, tačiau prielaidų tikėti yra daugiau negu reikia.

Ar bėgsi Danske Vilniaus maratone?

Ir tai nėra piktas tinginio juokelis. Pačioje vėliausioje „Danske“ banko socialinės atsakomybės ataskaitoje aiškiu šriftu parašyta vizija: „Būti pripažintu kaip labiausiai patikimu finansiniu partneriu“. Prie pagrindinių vertybių: „We act with integrity – be responsible“. Mes elgiamės sąžiningai, principingai, integraliai, norėta pasakyti, suprask, esame atsakingi.

Tik po to, kai 2018-ųjų pavasarį „The Financial Times“ paviešino duomenis, kad per „Danske“ filialą Estijoje buvo išplauta beveik 30 mlrd. JAV dolerių iš Rusijos, tapo aišku, kad aukščiau parašyti žodžiai tėra žievelė balionui. Viena didžiausių atskleista pinigų plovimo operacijų Europos istorijoje, ir tai darė griežtai reguliuojamoje rinkoje veikiantis tarptautinis bankas su aukščiausiais standartais. Taigi, ko vertas partneris, kuris meluoja savo socialinės atsakomybės ataskaitos preambulėje?

Pasitikėjimas verslu ir jo socialine atsakomybe nėra vien tik Lietuvos problema – pernai HSBC buvo nubaustas JAV federalinių institucijų už „išplautus“ 880 mln. dolerių, gautų iš operacijų narkotikais. „Deutsche Bank“ sumokėjo 630 mln. dolerių baudą JAV ir Jungtinės Karalystės reguliavimo institucijoms už taip vadinamuosius veidrodinius sandorius, plaunant daugiau kaip 10 mlrd. JAV dolerių vertės pinigų srautus iš Rusijos.

„Visur, net ir versle atsiranda žmonių, kurie linkę elgtis neetiškai“, – gali sakyti oponentas. Žinoma, galima remtis ir sociologų duomenimis, esą polinkį nusikalsti turi apie 9-10 proc. populiacijos, ir dėl to nereikėtų menkinti „Danske“ ar Vilniaus maratono reputacijos. Bet vartotojai XXI amžiuje renkasi ne tik produktą, bet ir vertybių visumą, kurį gauna su produktų, ir ši tendencija tik stiprėja.

Kviečiame registruotis ir dalyvauti ĮSA projekto mokymuose. 

O žinote, kas ir jus, ir mane erzina labiausiai? Ne tai, kad korporacijos leidžia milžiniškus pinigus socialinės atsakomybės ideologijai, kurios vėliau nesilaiko. O tai, kad ligi šiol savo aplinkoje turbūt nesunkiai rasime verslininką, žinantį žargoną „viešieji pirkimai“, „parama“, „konkursai“ ar „pvm grobstymas“. Kiekvienas iš mūsų pažįsta žmogų, susidūrusį su neetišku darbdaviu, ir netgi ne vieną.

Nišinis atvejis, daug pasakantis apie kasdienybę. 2018 metų pabaigoje specialiosios tarnybos paskelbė atlikę tyrimą vienos Vilniaus klinikų viešuosiuose pirkimuose. Nustatyta, kad 40 proc. viešųjų pirkimų dalyvių laimėjo kone 90 proc. visų organizuotų pirkimų. Summa sumarum: 2015-2017 metais buvo laimėta konkursų už 164 mln. eurų, o klinikoms ir su jomis susijusiems asmenims laimėtojai pervedė kone 8 mln. eurų. Taigi apie 5 proc. „legalaus“ sėkmės mokesčio, o kur dar tas, vadinamasis, juodasis šešėlis?

Remiantis oficialia statistika, apie 40 proc. Lietuvos biudžeto lėšų išleidžiama viešuosiuose pirkimuose. Per pastaruosius penkerius metus, viešiesiems pirkimams buvo išleista po daugiau kaip 3 mlrd. eurų. Hipotetiškai, 5 proc. nuo šios sumos būtų apie 150 mln. eurų (tiek, beje, reikėtų mokytojams pakelti atlyginimus visoje šalyje), tad galime tik bandyti įsivaizduoti, kiek daug būtų galima pakeisti, jei verslas išties būtų socialiai atsakingas, be vaidinimo ir apsimetinėjimo.

Socialinės atsakomybės teatras

Prieš trejetą metų „Harvard Business Review“ savo žymiame straipsnyje „Visa tiesa apie Socialinę Atsakomybę“ (The truth about CSR) pripažino, kad nepaisant bendrų socialinės atsakomybės veiklų idealų – siekti didesnės vertės visuomenei, –  versle tai nėra norma.

Juoba, kad iš esmės vertę visuomenei verslas kuria labai aiškią ir pamatuojamą – ekonominę: tai yra darbo vietos, darbo aplinka, infrastruktūra, mokesčiai, etc. Nors, regis, užtektų to, kad visus išsikeltus uždavinius verslas įgyvendintų sąžiningai  ir atsakingai, modernios organizacijos naudoja daugialypius socialinės atsakomybės modelius, kurie neretai primena teatrą.

  1. Pirmasis teatras. Filantropija.

Atkreiptinas dėmesys, kad savo esme filantropija nėra nukreipta į verslo tobulinimą, produktyvumą ar pelningumą. „Išsipildymo akcija“, „Maisto bankas“, „Pyragų diena“, „Darom“ – taip pat yra filantropijos teatro atmainos. Skirtos daugiau parodyti ir pasirodyti. Filantropija yra momentinis įvaizdis, ir nereikia jai kelti lūkesčių, kad ilgainiui ji atneš kažkokių dividendų.

Bene geriausias nūdienos filantropijos pavyzdys – MO muziejus Vilniuje. Su visais komplimentais mokslininkui, kuris išvystė milijoninį verslą, jį pardavė ir įamžino sukaupdamas modernios Lietuvos dailės kolekciją, turi pripažinti, kad šio projekto įgyvendinimas ir komunikacija buvo itin teatrališka..

Moderniosios filantropijos formos skatina darbuotojus įsitraukti į pilietinių bendruomenių kūrimą, savanorystę, aplinkosaugines iniciatyvas. Taip, tai patinka „Y“ kartai, tačiau su verslu tai neturi nieko bendro.

  1. Antrasis teatras. Efektyvumo didinimas.

Toks teatras yra nukreiptas į verslo tobulinimą, produktyvumo ar pelningumo didinimą. Iniciatyvos dažniausiai nukreipiamos į darbuotojus – čia patenka vertės grandinės tobulinimo, vartojimo mažinimo programos, mažesnis vandens, elektros ar nuotekų naudojimas.

Iš esmės galima reabilituoti ir bankus – jų vykdomos socialinės atsakomybės, pinigų plovimo prevencijos, antikorupcinės ar kitos skaidraus valdymo iniciatyvos yra nukreiptos į efektyvumo didinimą. Ne visuomet viskas pavyksta sklandžiai, – šaukštas deguto, ką padarysi, – užtenka įsivaizduoti, kas būtų jei iniciatyvos pasibaigtų.

Ne maža dalis organizacijų efektyvumo didinimo teatrą naudoja ir darbuotojų motyvacijai didinti – fizinės veiklos darbe, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, fizinės ir psichinės sveikatos priežiūros programos.

  1. Trečiasis teatras. Verslo transformavimas.

Toks formos teatras nukreiptas į naujas verslo transformacijas, adaptuojant jas prie socialinių ar aplinkosauginių iššūkių. Pagerėjusi verslo aplinka yra vienas iš svarbiausių, apgalvotų ir numatomų tikslų, tačiau ją įmanoma pasiekti tik vykdant pokyčius ir kviečiant keistis bendruomenę.

Štai alaus gamintojas „Carlsberg“ paskelbė, kad ketina sumažinti perdirbamo plastiko pakuotės kiekį 76 procentiniais punktais. Žvelgiant globaliai, kasmet apie 8 mln. tonų plastiko lieka mūsų gyvenamoje aplinkoje, o alaus gamintojas gali prisidėti prie šios problemos sprendimo skardines pakuodamas ne į plastikinę plėvelę, o sulipdydamas jas mažyčiu organinio kaučiuko gabalėliu.

IKEA nebenaudoja plastikinių maišų, „Marriott“, „McDondal‘s“, „Starbucks“, „Burgerking“ atsisako plastikinių šiaudelių, „PepsiCo“ ir „Nestle“ įsipareigoja nenaudoti savo gamyboje palmių aliejaus – šios verslo transformacijos taip pat nevyksta vien tik dėl to, kad to nori vartotojai, galvojama apie bendruomenės, planetos ir visos žmonijos ateitį.

Plačiai nuskambėjusi „Rimi Lietuva“ socialinė akcija #AmžiusNesvarbu, skaidrumo iniciatyvos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, „Baltoji banga“, „Už skaidrų verslą“ taip pat skatina mūsų verslo įmonės transformuotis ir tapti socialiai atsakingesnėmis. Tiktai į transformaciją dera žiūrėti ne kaip į indulgenciją ar atpirkimą, o kaip – investiciją į savo verslą, savo vartotojus, savo darbuotojus ir savo bendruomenę.

Rašytojas Kurtas Voneguttas sarkastiškai yra pastebėjęs: „Nėra nė vienos priežasties, kodėl gėris negalėtų triumfuoti lygiai taip pat, kaip ir blogis – tereikia, kad angelai pradėtų veikti mafijos principu“. Belieka mūsų angelams tai pripažinti.

Kviečiame registruotis ir dalyvauti ĮSA projekto mokymuose. 


Tomas Staniulis, „Person premier“ konsultantas, lektorius ir rašytojas, vedantis mokymus apie komunikaciją, organizacijų ugdymą ir tobulėjimą.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Registracija
Prenumeruokite naujienas!

Norite pirmieji gauti:

Įveskite savo el. pašto adresą ir užsisakykite mūsų naujienlaiškį:

Naujienlaiškių užsakymas