Kaip įveikti fenomeną: „norėjau kaip geriau, o išėjo kaip visada“?
Kaip įveikti fenomeną: „norėjau kaip geriau, o išėjo kaip visada“?
2018 rugpjūčio 7
Vadovo guru I. Burokai ir menkės, arba kam mes vadovaujame?
Vadovo guru I. Burokai ir menkės, arba kam mes vadovaujame?
2018 rugpjūčio 8
Jos didenybė atsakomybė, arba kaip kalbėti su savo komanda?

Jos didenybė atsakomybė, arba kaip kalbėti su savo komanda?

 

“Su gera komanda ir karvės š… suvalgytum. Vienam sunkiau. Apkarsta greitai”.  Šiuo riebiu žemaitišku anekdotu kažkada pasidalino vienas komandinės sesijos dalyvis. Suprantu, kad neelegantiška, bet tiesa iki gyvo kaulo.

Juoba, kad dažna krizė versle taip ir prasideda. Viskas lyg ir gerai – tikslai, planai, strategija, motyvuota ir įsipareigojusi vadovų komanda. Ateina pirmoji sėkmė, pirmasis didelis iššūkis, pirmasis everestas. Ir staiga – tfūūū! – tarsi spjūvis į veidą. Nesvarbu, konkurentų, kontrolės ir priežiūros institucijų ar biurokratų pavidalu: porcija tokia didelė, kad visiems suvalgyti ją iš eilės po šaukštelį užtruktų devynis pragaro ratus.

Todėl mokymų dalyviams nuolat kartoju: „Įsidėkite į galvą pirmą ir pagrindinę taisyklę: „Geros komandos neatsiranda iš nieko“. Prisiminkite patys, kiek kartų sėdėjote savo komandos susirinkime ir tylomis rovėtės paskutinius plaukus: „Kodėl šiai komandai taip sunku priimti paprasčiausius sprendimus?“, „Kada baigsis šitas pragaras?“, „Ko mes iš tikrųjų siekiame?“ arba dar blogiau – „Ką, jie visi čia, po velnių, daro?“

Pala, pala. Tu, tu ir tiktai tu, kaip lyderis, turi ypatingą galią – pasukti reikalus į gerą pusę. Žodynas čia paprastas: „Mielieji kolegos, mes susirinkome čia tam, kad kartu pasiektume konkretų rezultatą“. Ir dažniausiai tu esi vienintelis TAS, KURIS GALI tą rezultatą įvardinti. Aiškiai. Konkrečiai. Lakoniškai.

Taip išeina, kad jokios magijos čia nėra?

Absoliučiai. Iš esmės kaip komandos vadovas aš turiu dirbti ne su milžinišką grupe skirtingų asmenybių, o tik dviem pagrindinėmis komandos ydomis. Pirmoji – Neatidumas, antroji – Nekonkretumas. Žmonės susirinkimuose iš esmės valandas ginčijasi dėl detalių, nes:

a) neteisingai suprato;

b) neklausė;

c) neįsigilino.

Ekspertė Mary Shapiro „HBR Guide to Leading Teams“ taip pat teigia, kad iš esmės komandos lyderis daugiausiai turi dirbti su aplaidžiais ir nerūpestingais žmonėmis. Ne turi, o privalo.

Taisyklė kaip du kart du – daugiausiai problemų kyla dėl aplaidumo.

Na, o antroji yda – Nekonkretumas. Tiesiogiai sąlygota ankstesniosios. Užduoties neišgirdęs, nesupratęs ar į ją neįsigilinęs komandos narys vengia konkretumo ir įsipareigojimo laike. Vėlgi patarimas čia aiškus: „Tu gali atidėti, bet laikas – ne“. Taip regis, rašė šeštasis JAV prezidentas Bendžamenas Franklinas. Tikras lyderis moka ir nori kalbėti apie laiką. Sureikšminti laiką. Nes jis yra svarbus.

Be abejo, šioje aikštelėje dar žaidžia ir Jos didenybė Atsakomybė. Kurios šviesoje jau zuja ir zylioja visokio plauko mokytojai ir psichologai, emoco-intelektualiai išprusę koučeriai, NLP-istai ir ezoterikai. Nors žodynas čia aiškus kaip dieną: „Komanda, sutariam taip – atsakomybė mūsų komandai reiškia kartu ieškoti atsakymų į visus iškylančius klausimus, ar Jūs sutinkat?“

Ir šiame kreipiamajame klausiamojo pobūdžio sakinyje slypi 1000 kartų didesnė galia, negu gausite perbėgę basomis per žolę, žarijas ar išklausę intensyvią šešių dienų programą pagal Eneagramą. Išgirdę viską apie vaidmenis, tranzakcinius jausmus, transformacinę energetiką ir kitą miglą kvailiams mulkinti. Pragaras yra ne žmonės, o jūs patys! Eikite verčiau paskaityti Dantės, didžiojo Renesanso mąstytojo kosmologija magijos turi kur kas daugiau negu rusiškų internetų tiesos.

„Mano kalbos ribos, yra mano pasaulio ribos“, – rašė Liudvikas Vitgenšteinas.

Taigi viskas, ką aš žinau, tai yra žodžiai, kuriuos aš galiu apie tai pasakyti. Finale – galią suteikiančio sakinio analizė: kreipiuosi į komandą, siūlau rezultatą – susitarimą, kalbu apie vertybę – atsakomybę, motyvuoju komandą burtis, pasiteirauju pritarimo ir ieškau grįžtamojo ryšio.

Juk to jie iš manęs, iš lyderio, ir tikisi: kad atrinksiu narius į komandą, iškelsiu konkretų tikslą, skatinsiu bendradarbiavimą, pagarbą ir savarankiškumą. Savo ruožtu aš įsipareigoju, kad keisiu ir tobulinsiu savo elgesį ir bendravimą, laikysiu komandos pirštą ant gaiduko, ją palaikysiu ir motyvuosiu.

Pabaigai – lengva meditacija: „Jei per daug laiko skirsi galvojimui apie dalyką, jo niekuomet nepadarysi“ (Bruce Lee). Savo intelekto „mawashi geri“ (smūgiu koja) didysis karate meistras tiesiog iškerta. O man įdomu, ką apie komandą galvojate Jūs?


Straipsnį parengė „Person Premier“ ekspertas Tomas Staniulis

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Registracija
Prenumeruokite naujienas!

Norite pirmieji gauti:

Įveskite savo el. pašto adresą ir užsisakykite mūsų naujienlaiškį:

Naujienlaiškių užsakymas