Jei samdai geriausius, investuok, kad jie augtų
Jei samdai geriausius, investuok, kad jie augtų
2018 rugpjūčio 7
Kaip įveikti fenomeną: „norėjau kaip geriau, o išėjo kaip visada“?
Kaip įveikti fenomeną: „norėjau kaip geriau, o išėjo kaip visada“?
2018 rugpjūčio 7
Kaip atsikratyti pavydo per 7 dienas?

Kaip atsikratyti pavydo per 7 dienas?

 

Įsivaizduokite, lekiate į pajūrį autostrada, ir pro jus prašnioja tviskantis naujausio modelio „Porsche“. Velniop! Tegul ne kabrioletas, o pūstas džipas. Ir visai nesvarbu, kad lenkia apynaujį jūsų šeimos automobilį. Širdies gilumoje sukirba kirminėlis: „Kodėl jis? Kodėl ne aš?“

Organizacijų vadybos teorijose apie pavydo problemą kalbama tik puse lūpų. Į eufemizmus linkę psichologai (keičiantys sąvoką „problema“ į „galimybė“ ar „iššūkis“) tokią paprastą ir visiems mums įprastą ydą linkę pakeisti „konkurencingumu“. Kiek jie teisūs, kiek ne – spręsti jiems.

O apie pavydą organizacijų kultūroje verta kalbėti, ir ypač dabar. Atotrūkis tarp vadovų ir darbuotojų atlyginimų Lietuvoje yra pernelyg didelis. Egzistuoja „atlyginimų žirklės“ ir „stiklinės lubos“, „motyvacinės sistemos“ ir „bonusai“, galų gale – „privilegijos“ ir „vokeliai“. Taigi tik naivus vaikas gali galvoti, kad pavydą organizacinėje kultūroje įmanoma ignoruoti.

„Bronius nieko nedirba, o gauna dar daugiau – kur teisybė?“ „Kodėl man visuomet tenka sunkiausios užduotys, o Rimui – lengviausios?“ „Kaip čia suprasti – Birutė vis komandiruotėse, užsieniuose, o aš neišlendu iš nykaus ofiso?“ „Kam Petrui naujas tarnybinis automobilis? Galėtų savo sėdimąją į darbą gabenti ir truliku…“ „O ko Greta šildosi vadovybės atokaitoje, mažu miega su šefu?“

Jei sakote, kad burbesių savo darbe negirdite, nusiimkite melagio nosį. Kainas buvo pirmasis pavyduolis, nužudęs brolį dėl Vadovo palankumo. Sokratas rašė, kad pavydas būdingas kiekvienam žmogui, ir tai yra sielvartas, kylantis dėl draugų ar priešų sėkmės. Etimologija „pavydą“ kildina iš „vydėti“, t.y. „matyti“, „žiūrėti“. Iš esmės tai yra nepalankus žvilgsnis, kuris nebeleidžia matyti kito ir pagimdo norą tą kitą sunaikinti. „Vysti iš pavydo“, – dar viena konotacija, papuošianti sąvoką papildomomis semantinėmis reikšmėmis – džiūti, geibti, mirti.

Yra žmonių, kurie teigia, kad yra „baltas pavydas“ ir „juodas pavydas“. Esą „baltas pavydas“ skatina pasitempti ir prilygti savo pavydo objektui. Nesąmonė. Pavydas visuomet su savimi vedžiojasi savo meilužę – Neapykantą, o į šią sąvoką įeina ir ketinimas tykoti momento padaryti kažką blogo. Užgauti. Įgelti. Paviešinti. Sumenkinti. Įskųsti konkurentą, paspęsti spąstus, nudžiauti iš po nosies.

Mokslinės studijos, tyrinėjančios pavydą organizacijose, teigia radusios aiškią koreliaciją tarp pavydo ir darbuotojų įsitraukimo, be to, augantis pavydas skatina darbuotojų intenciją ieškotis kitos darbo vietos. Tyrinėjama ir pavydo įtaka įvairiems darbuotojų poelgiams – darbų sabotavimui, skundimui, vagystėms.

Nustebsite, bet pavydą ir toliau stiprins technologijos bei naujausios darbo efektyvumo tendencijos – štai korporacijos „Deltek“ atliktas tyrimas parodė, kad apie 70 proc. tirtų darbuotojų būtų linkę dirbti namuose naudodamiesi nuotoliniu ryšiu. Didžiausią siurprizą tyrėjams sukėlė duomenys, rodantys, kad 57 proc. biuro darbuotojų pavydi tiems, kurie dirba per nuotolį būtent dėl pastarųjų galimybių komunikuoti. O kodėl jie naudoja „Google Talk“, „Skype“ ar „Facebook“ darbe, jei mums tai uždrausta?

Daug klausimų, daug įžvalgų, tad diskusijos apie tai, kaip susitvarkyti su pavydu darbo vietoje, kaip išmokti pajusti, atskirti ir užjausti pavydą, dar laukia ateityje. O šįkart – nesudėtingas pratimas, kaip atsikratyti pavydo per 7 dienas.

  1. Pirmoji diena. Liaukis lygintis su daiktais! Žmogaus godumas yra beribis. „Nėra dienos, kad aš kažko nenorėčiau“, – sakote. Tik nepamirškime vieno paprasto dalyko – lygindami save su daiktais, mes nuvertiname save. Galvodami „Kodėl ne aš?“, kai mus aplenkia naujausias džipas, mes pradedame save, žmogiškąją būtybę, lyginti su inžinierių, elektronikų ir mechanikų sukurta skardine. Kam mums to reikia? Lyginti save su suknele, išmaniuoju televizoriumi, jachta ar arbatinuku. Jei norime kirsti savivertės šaką, esame kalti patys. Godus žmogus nepasitiki savo gebėjimu pats ką nors sukurti. Jis užsidaro siaurame sraigės kiaute. Be to, godumas yra linkęs augti geometrine progresija. Todėl pirmąją dieną pamedituokite ties klausimu: „kas turi atsitikti, kad pasakytume „ne“ vadovui, siūlančiam padidinti mano atlyginimą?“
  2. Antroji diena. Išvysk pasaulio visumą. Trokštame ne tik materialių objektų, bet ir žmonių, galios, įtakos, pasiekimų. Užmirštame, kad už kiekvienos pasekmės yra priežastis. Pasaulio kino mylėtojų širdis užkariavusi šiuolaikinė pasaka „Sostų karai“ žavi tuo, kad primena seną kaip pasaulis tiesą – kelias į „geležinį sostą“ yra žiaurus, jį lydi dvaro intrigos, manipuliacija ir kraujo maišymas. Pasakiški turtai dažnai veda į kompromisus su sąžine – turi išmokti keliaklupsčiauti ir žemintis, bučiuoti žiedus ir užpakalius, tikėdamasis, kad už visa tai būsi apibarstytas deimantų dulkėmis… O už auksinių rūmų sienų tarpsta nerimas, išdavystės ir neapykanta. Mafijos bosas nežino, kas išlaikys jo šeimą, kai jis sės į kalėjimą iki gyvos galvos. Milijonierius su nerimu laukia, ar jo vaikai šiandien grįš iš mokyklos nepagrobti. Sėkmingo verslo savininkas samdosi apsaugą, nes bijo, kad buvęs jo partneris įsmeigs jam peilį tarp šonkaulių ir paliks skylę „Hugo Boss“ marškiniuose. Beje, laimingas žmogus, pasak kitos pasakos, marškinių nenešioja.
  3. Trečioji diena. Suprask, kas tau svarbu. Jei kolega užėmė aukštesnes pareigas, greičiausiai jis parodė tokias kokybines savybes, kurios jam padėjo to pasiekti. Atsakomybė – tai nėra vertybinė deklaracija kompanijos metinėje ataskaitoje. Atsakomybė – tai pareiga atsakyti net ir tada, kai klausimas yra tik numanomas. Paaiškinti, kas buvo padaryta ir kodėl, o taip pat – paaiškinti, kodėl tikslas nebuvo pasiektas ir kokių priemonių bus imtasi jam pasiekti. Ir čia, mielieji, mes kalbame apie vertybes. Kitas gali sakyti, kad Rusijos vagys taip pat turi „garbės kodeksą“, pvz., draudžiantį vogti iš savų. O iš visų kitų, vadinasi, galima? Kas norėtų išgirsti iš savo sūnaus priekaištą, „tėti, kodėl neišmokėt manęs vogti?“ Tikslingumas, ryžtas, atkaklumas ir atsakomybė yra kur kas svarbiau nei manipuliacijos žmogaus jausmais ar turtu. Ir ilgalaikėje perspektyvoje duoda geresnius dividendus nei kalėjimo grotos.
  4. Ketvirtoji diena. Atsisakyk konkurencijos baimės. Dėl ko daugiausiai konkuruojame? Ogi dėl laiko. Kurį skirtume paruošti pasiūlymą. Aptarti komandos tikslus. Susitikti su VIP klientu. Paruošti pasiūlymą. Patikrinti klaidas. Skirti laiko šeimai ir hobiui. Tai nepakeliamas skubėjimas verčia mus konkuruoti ir baimintis dėl to, kad kažko nespėsime ar nepadarysime. Kartais atrodo, kad ryte uždegame dinamito virvutę ir visią dieną lakstome, kad spėtume padaryti viską iki ji sudegs… Padarykite sau paslaugą – trečią šio pratimo dieną atsisakykite idėjos, kad pasaulis yra nuolatinė kova už būvį. Indų mąstytojo Vivekanandos teigimu, jeigu žmonija suvoktų bent dalelę šios tiesos, vietoj kovos pasaulyje įsivyrautų ramybė. Išnyktų neapykanta ir blogis. Tai gal metas pradėti nuo savęs?
  5. Penktoji diena. Suvok, kad konkuruoji tik su savimi. Eločka Ščiukina iš nemirtingojo Ilfo ir Petrovo romano „Dvylika kėdžių“ ne tiktai žinojo 30 frazių visiems gyvenimo atvejams („Cho-cho!”, tariama su pasididžiavimu, pamenate?) Jos idealas ir pagrindinė gyvenimo konkurentė buvo Amerikos milijonierė, kurios nuotykius aprašinėdavo „glianco“ žurnalai. Varguolės ir varguoliai, kuriuos apžavi knygos, panašios į „Secret“, į savo tikslų knygą dažnai su „Scotch“ klijais klijuoja automobilių, Provanso stiliaus vilų, Jude Law ar Carmen Electra fotografijas. Jie ir jos yra besidauginanti eločkų armija – varžosi su žmonėmis, kurie net nežino ir niekada nesužinos, kad atsidūrė konkurencinėje erdvėje. Tai ne kas kita, o migla ir vėjų vaikymasis. Žmogus, veikiantis laisva valia, konkuruoja tik pats su savimi. Vienintelis jo tikslas turi būti –ne padaryti kažką geriau už kitą, o padaryti geriau ir kitaip nei darė vakar. Tik aš galiu būti savo veiksmų matas. O ne koks sėkmės treneris, iš scenos skeliantis poprastį „stand-upą“, kaip jis uždirbo milijonus, juos prarado, subankrotino kelias įmones ir suprato, kad net ir kritus veidu į š…, nevalia pasiduoti. („Cho-cho! – tariama įsižeidusiu tonu. – Nemokykit manęs gyventi!“)
  6. Šeštoji diena. Keisk savo statusą. Jei kyla pavydas, jo priežastis greičiausiai yra ta, kad jauti nepasitenkinimą savo padėtimi. Gali keisti išsilavinimą, profesiją, pareigas ar atliekamų darbų pobūdį. Gali stiprinti savo dalykinius, laisvalaikio ar šeimos ryšius. Įstoti į klubą, broliją ar draugiją, prisijungti prie religinio judėjimo, sporto kolektyvo ar šachmatų būrelio. Sudaryk savo tobulėjimo planą, pradėk jį vykdyti ir užbaik iki galo. Rodyk pastangas ir neabejok, kad už jas bus atlygina. Žmogus linkęs pavydėti dėl savo netobulos prigimties. Žmogus yra vienintelis, kuris gali ją patobulinti.
  7. Septintoji diena. Nuoširdžiai džiaukis kitų sėkme . Šis būdas ne tiktai išmokys nusukti galvą pavydo kirminui, bet ir padės susitvarkyti su pavyduoliais kolegomis, viršininkais ar bosais. Prisiminkite, kaip jaučiatės, kai padarote kažką svarbaus ir reikšmingo? Pagalvokite apie tai, kokius žodžius tuo metu Jūs norite girdėti, ir sakykite juos tuomet, kai pamatote sėkmę, ištikusią aplinkinius: „Puiku. Šaunu. Džiaugiuosi už tave!”
Na, o jeigu šie patarimai Jums padės, pasidžiaugsiu dvigubai.

 


Teksto autorius „Person Premier“ konsultantas Tomas Staniulis

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Registracija
Prenumeruokite naujienas!

Norite pirmieji gauti:

Įveskite savo el. pašto adresą ir užsisakykite mūsų naujienlaiškį:

Naujienlaiškių užsakymas