Kaip dažnai atliekate keletą užduočių vienu metu?
Kaip dažnai atliekate keletą užduočių vienu metu?
2018 rugpjūčio 7
Keletas patarimų deryboms raštu
Keletas patarimų deryboms raštu
2018 rugpjūčio 7
Kaip man tapti geresniu lyderiu?

Kaip man tapti geresniu lyderiu?

 

Kaip manote, dėl ko nemiega organizacijų lyderiai? Pasauliniai tyrimai rodo, kad 45 proc. jų nemiga kankina dėl klientų aptarnavimo problemų, 33 proc. – dėl kasdienių operacijų sėkmės. Kalbant apie kitas populiarias priežastis, 27 proc. nesumerkia akių dėl žmogiškųjų resursų, o 26 proc. iš jų sudėti bluosto neleidžia mintys apie inovacijas. 

Daugiau nei 100 proc. suma susidaro dėl to, kad vadovai galėjo nurodyti daugiau nei vieną priežastį. Tradicinio tyrimo, pavadinto Globalios lyderystės prognozės (Global Leadership Forecast), metu apklausta daugiau kaip 13 tūkst. lyderių, dirbančių daugiau kaip 2 tūkst. įmonių visame pasaulyje. Net 54 proc. aukščiausio lygmens vadovų prisipažįsta, kad tarp didžiausių iššūkių jiems šiandien yra vadovavimas skirtingų kartų darbuotojams, o 56 proc. – gebėjimas skatinti savo komandų kūrybiškumą ir inovacijas.

Komandos šiandien vis dažniau yra tarpkultūrinės, įvairios amžiumi, žiniomis ir patirtimi, žmonės – skirtingi ir daugialypiai. Taigi panašu, kad XXI amžiuje lyderystės sėkmė daugeliu atveju priklauso nuo asmeninės lyderio filosofijos. Ir filosofijos terminas čia atsiranda neatsitiktinai. Aksominiai vadybos principai, planavimas, organizavimas, delegavimas ir kontrolė, viešasis kalbėjimas, savęs ir kitų pažinimas bei emocinis intelektas, – visa tai ima blankti mokslų motinos šviesoje.

Back to the roots?

Ar tikrai koncentruota vadyba užleidžia pozicijas abstrakčiai ir dažnam vadybininkui nesuprantamai atrodančiai filosofijai?

Nesistebėkime. Dr. Davidas Brendelis, Harvardo universitetą baigęs psichiatras, lyderystės ir vadybos konsultantas tvirtina, kad lyderystės paskirtis yra keisti mus supančių žmonių elgseną. O kaipgi įmanoma pakeisti kito elgseną neaptarus pagrindinių tikslų, poreikių, vertybių ir motyvų? Ir čia, pasak D. Brendelio, yra filosofijos ir filosofinės refleksijos klausimai.

Filosofija yra mokslas, kalbantis apie universalius gyvenimo principus ir dėsningumus. Moderniaisiais laikais paplitęs filosofijos apibūdinimas apibrėžiamas keturiais klausimais, kuriuos suformulavo grynojo proto genijus Imanuelis Kantas:

  1. Ką aš galiu žinoti?
  2. Ką aš turiu daryti?
  3. Ko aš galiu tikėtis?
  4. Kas yra žmogus?

Šie keturi klausimai ir yra pamatiniai kiekvienai organizacijai. Uždavinėti juos dažnai, uždavinėti visiems, uždavinėti juos nuolat – štai ko reikia nebijoti. Ką mūsų darbuotojai gali žinoti – apie produktus ir paslaugas, akcininkus ar procesus, akcijas ar inovacijas? Ką mūsų darbuotojai turi daryti, kad pasiektų užsibrėžtus tikslus, planus ar rodiklius? Ko jie gali tikėtis – karjeros, motyvacijos ar komunikacijos aspektais? Galų gale – kas esame mes, kaip organizacija, ir kas esame mes – joje dirbantys žmonės?

Sutikime su aksioma: „negali bendradarbiauti tol, kol nepripažinsi, kad problema egzistuoja“. Tuomet sutiksime ir su tuo, kad problemos pripažinimui reikia pokalbio, t.y. ir Sokrato dialogo, ir Platono idėjos, ir R. Dekarto racionalizmo, ir Dž. Diuji pragmatizmo.

Todėl nuostabą kelia visus Lietuvos vadybos laukus okupavę humanistinės krypties psichologijos šamanai. Kiek kartų esate girdėję frazę „gyvenkite čia ir dabar“, „vakar diena yra praeitis, rytojus – ateitis, šiandien – dabartis“, „galvokite apie vertybes ir tai, ką jos reiškia“? Dieve šventas, humanizmo ir egzistencializmo filosofija – tai XX a. pirmoji pusė, ir tai tik viena iš filosofijos daugiakampio briaunų. O gal mūsų organizacija vadovaujasi vėlyvojo materializmo filosofija? Arba postmodernizmo? Galbūt mes į savo verslą žiūrime kaip į žaidimą, ir mums procesas svarbiau negu rezultatas?

Ką galima kalbėti apie įmonių kūrybiškumą ir inovacijas, kai vadovai ir organizacijų psichologai į pasaulį žvelgia tarsi iš sraigės kiauto. Juk tas pats visų garbstomas emocinis intelektas (EQ) – tėra iki eilinio vadybininko mentaliteto supaprastintos klasikinės tiesos.

Savireguliacija? Savivoka? Savimotyvacija? Empatija? Socialumas? Dvasingumas? Dėmesio (!), kaip lengva prigimdyti naujų sąvokų tam, kad „švelniai ir pūkuotai“ penkias dienas iš eilės pudrintum ir taip jau korporacinių politikų išūžtas smegenis? Pridėkite motyvuojančią Gandžio citatą: „būk pokyčiu, kurį nori matyti pasaulyje“, ir iš mokymų visi išeisime emociškai intelektualūs, dvasingi, empatiški ir motyvuoti, tiesa?

Tai, kad organizacijoms, jų vadovams ir darbuotojams šiandien reikia diskutuoti apie organizuotą valią, analizuojamą F. Nyčės ir A. Šopenhauerio kūriniuose, niekam nerūpi. Paimkime „emocinį intelektą“ ir pakeiskime jį žodžiu „valia“. Nepatinka? Žinau. Nes apie valią dažniausiai ir kalbame tik iš psichologinės varpinės, „oi, neturiu valios laikytis dietos“ arba „esu bevalis, nes nesportuoju“. Tiesa bado akis – einame lengviausiu keliu: norime paprasčiau, lengviau ir suprantamiau. Tik naudos čia ne toli gražu prūdai.

Tuo tarpu jeigu ieškome naudos, imkimės sunkiausių iššūkių. Prabilkime apie valią filosofiškai: kaip stimuliuoti tikslo siekimą, ryžtą ir atkaklumą nepalūžti nepasiekus verslo rezultatų. Kaip reguliuoti savo vertybes, suprasti jų hierarchiją, analizuoti ir formuluoti savo ir komandų poreikius bei motyvus. Kaip stiprinti komandos kantrybę, ištvermingumą, pasiaukojimą, kilnumą ir atsidavimą. Juk būtent čia slypi lyderystės paslaptis – keisti žmonių elgseną. Iš biuro planktono paversti juos mąstančiomis ir veikiančiomis asmenybėmis.

Į lyderystę per SANE

Vieną iš filosofinio ugdymo modelių, pavadintą SANE, kurį dažnai taikau savo darbe, galite nesunkiai adaptuoti ir savo įmonėje. Nebijokite, tai nėra akademinė užduotis, bet uždavę šiuos filosofinius klausimus savo vadovams ir bendrai padiskutavę apie atsakymus, gausite rezultatą, kuris atneš pridėtinę vertę.

SANE: keturi filosofai, keturios refleksijos, kiekvienai po 5 minutes:

Sokratas: Koks klausimas apie mano požiūrį į vadovavimą man sukeltų didžiausią iššūkį?

Aristotelis: Kokios charakterio vertybės man, kaip vadovui, yra pačios svarbiausios ir kaip aš jas išreiškiu?

Nyčė: Kaip aš valdau savo valią ir interesus, kad jie derėtų su mano pasirinktomis vertybėmis?

Egzistencializmas (Sartras): Kokiais būdais aš prisiimsiu atsakomybę už komandos sprendimus, kurie lems galutinį rezultatą?

Įdomumo dėlei pabandykite pirma atsakyti į šiuos klausimus patys. Tai bus kur kas vertingiau nei atlikti šimtąjį intraverto-ekstraverto ar emocinio intelekto testą. Garantuoju, kad geresniais lyderiais tapsite patys. Ir, be abejo, rasite naujų būdų, kaip keisti kitus.

Ar norėtumėte su „Person Premier“ pasidalinti savo įžvalgomis?


Teksto autorius „Person Premier“ konsultantas Tomas Staniulis

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Registracija
Prenumeruokite naujienas!

Norite pirmieji gauti:

Įveskite savo el. pašto adresą ir užsisakykite mūsų naujienlaiškį:

Naujienlaiškių užsakymas