Socialiai atsakingas verslas
Mano verslui (ne)reikia socialinės atsakomybės
2018 lapkričio 22
Organizacinė kultūra ir gentinė lyderystė
Kvietimas į 2 dienų mokymus „Organizacinė kultūra ir gentinė lyderystė“
2018 spalio 17
Socialiai atsakingas marketingas
 

A tėjo laikas, kai net Užkalnis mėgina „Toyota“ hibridą, o Marijonas rauda prie savo numylėtojo dyzelinio džipuko, su kuriuo tuoj nebegalės įvažiuoti į Vilniaus senamiestį. Atėjo laikas, kai tam tikru periodiškumu ir vis dažniau socialinėje erdvėje – o ir realiame gyvevime – kyla didesnių ar mažesnių skandalėlių dėl kertamų Lietuvos miškų PVM mažinimo, naujų draudimų ar taupiųjų lietuvių ilgos kelionės per kopas apsipirkti pas kaimynus, kur pigiau.

Gyvename naujame pasaulyje, kuris turi kitokias taisykles. Ar vis dar tebemanote, jog šimtu procentų valdote savo verslą, o pristigę apyvartos ar pelno užsakote dar vieną reklamą per TV, rėkiančią apie TIK DABAR ir NET 40-50-60-70-80 (?) procentų nuolaidą?

Ar vis dar tebespaudžiate iš savo darbuotojų paskutinį kraujo lašą už tą minimalią algą ir labai nustembate, kai tie susikrauna lagaminus ir išsikrausto į Europą? O gal Jūsų įmonėje marketingas – tai būrys merginų, kurios gerai pažįsta spalvas, moka rašyti reklaminius šūkius ir karts nuo karto užsuka į Jūsų kabinetą paprašyti dar pinigų eilinei akcijai?

Manote, kad dabar atėjo skaitmeninio marketingo laikas, todėl stropiai investuojate į „Instagram“, „Facebook“ ir kitus socialinius tinklus, leidžiate jau neaišku kelintą banerį, samdote jau kažkelintą fotografą, tačiau stebuklingosios piliulės vis dar neradote? Jei bent į vieną klausimą atsakėte „taip“, ruoškitės savo verslo laidotuvėms, kurios, patikėkite, – jau nebetoli.

Pinigiai iš niekur neatsiranda

Neginčytina, jog kiekvienos įmonės tikslas – uždirbti pinigus. Kuo daugiau įmonė uždirba, tuo vertingesnis esate ir jūs.

Tik tie pinigai ir apyvartos savaime neatsiranda – pasaulyje jų pinigų yra ganėtinai ribotas, nors ir didelis, kiekis, todėl kai jie įkrenta į jūsų sąskaitą, kažkurioje sąskaitoje jų tokiu pat kiekiu sumažėja. Tas, kuris bet kuriame versle atneša pinigus, – tai jūsų kaimynas Pranas, teta Petrutė ir svainis Arūnas.

Net jei jūs pardavinėjate įrengimus fabrikams, kurie jais siuva batus, kepa duoną ar stato namus, vis tiek galų gale tas, kuris jums moka – tėra tie patys Pranas, Petrutė ir Arūnas. Tik jų galios šiuolaikiniame pasaulyje gerokai pasikeitė – jie nebenori pirkti bet ko iš bet kur ir mokėti tiek, kiek nurodyta kainų etiketėje.

Jiems rūpi, kokiu būdu Jūs uždirbate pinigus. Jiems rūpi, kiek jūs mokate savo darbuotojams. Jiems, galų gale, rūpi jūsų produktų kokybė ir protinga bei sąžininga kaina. Jiems rūpi, kaip jūs kuriate savo verslą, nes jie puikiai supranta, jog gali tapti jūsų darbuotoju, jog dėl jūsų įmonės veiklos gali keistis jų mokesčiai už elektrą, jog įsigiję ne itin kokybišką daiktą, jie bus priversti dar kartą leisti savo pinigus, kad tas daiktas veiktų taip, kaip jie mano, kad turėtų veikti.

Naujojo pasaulio vartotojai pirkdami ar nepirkdami išreiškia savo poziciją ir dalyvauja – kad ir neakivaizdžiai – kuriant jūsų produktus, nustatydami jų kainą ir nukreipdami technologijų vystymą ta linkme, kuri jiems yra patraukliausia. Nes muziką užsako tas, kuris už ją moka.

Registruokis projekte ir dalyvauk mokymuose „Socialinė atsakomybė ir komunikacija“. 

Praėjusio amžiaus dėsniai prarado galią

Paklauskite, Prano, Petrutės ir Arūno – savo klientų, išsilavinusių žmonių, kurie moka skaičiuoti, ar jie tiki jūsų reklama? Grečiausiai, ne. Kadangi jų patirtis liudija, kad reklamos meluoja. Bent iš dalies.

Ir būtent todėl, kad jie apie pasaulį, vartojimą ir reklamą išmano kone, kiek ir jūs, įsiūlyti jiems kažką tampa vis sudėtingiau.

Jau šio amžiaus pradžioje senukas Philip‘as Kotler‘is, laikomas marketingo korifėjumi, pastebėjo, jog jo paties anksčiau suformuotos tiesos nebegalioja nūdienos pasaulyje ir neveikia tų išsilavinusių socialinių tinklų fanatų, kurie kaip tik dabar stovi prie jūsų produktų lentynų.

Jie ne tik stovi, bet „online“ lygina jūsų kainas su Didžiosios Britanijos ar net Kinijos kainomis ir spaudžia mygtuką „Amazon“ arba „Ebay“, užsakydami tai, ką jūs jiems mėginate parduoti vietos rinkoje, tik, žinoma, brangiau.

Pastebite? Jų jau neįtikina paaiškinimas, jog Lietuvos rinka maža, transporto kaštai dideli, parduodami kiekiai maži ir taip veikia ekonomika. Mandagiai išklausę tokius jūsų paaiškinimus, jie tyliai nusiperka bilietą į Londoną ir prasiėję per tas parduotuves, kurių valdytojai neturi bėdų su PVM, kiekiais ar mažomis rinkomis, perka tai, ką nori. Ir bilietas į tą Londoną ar Berlyną kainuoja jiems tiek, kad jūsų 50 proc. nuolaida yra mažesnė, nei jie už jį sumokėjo.

Būtent dėl jų senukas P.Kotler savo žvilgnį nuo „4 P“ modelio nukreipė į įmonių socialinę atsakomybę, kuri tapo pagrindine jo „Marketing 4.0“ knygos tema. Jis pripažino, jog marketingo ateitis – tai kūrimas produktų, paslaugų ir įmonės kultūros, kuri labiausiai atitinka bendražmogiškąsias vertybes.

Tai labai gerai suvokia IKEA, kuri dar 2000-aisiais savo veikloje įtvirtino savo elgesio kodeksą (IWAY), kasmet teikia socialinės atsakomybės ataskaitas ir realiai įgyvendina įmonių socialinės atsakomybės principus, kurie neapsiriboja tik darbuotojų teisių užtikrinimu, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimu, skaidriais santykiais su tiekėjais ir partneriais. Be to, vystomos miškų saugojimo programos, investuojama į miškotyrą, skatinamos darbuotojų medžių sodinimo iniciatyvos.

Registruokis projekte ir dalyvauk mokymuose „Socialinė atsakomybė ir komunikacija“. 

Prisiminkime, jog įmonės tikslas – uždirbti pinigus, todėl ir šios investicijos neša savą pelno dalį stiprindamos šalių bendruomenių, kuriose veikia IKEA, pasitikėjimą kompanija, didindamos paties IKEA prekės ženklo vertę ir uždėdamos dar vieną pliusą kiekvieno pirkėjo akyse. Rūpindamasi tais dalykais, kurie yra jos verslo pagrindas (daugelis IKEA produkcijos vienaip ar kitaip yra susije su medienos perdirbimu), ji rūpinasi ne tik savo verslo ateitimi (pasodintas miškas jiems reiškia galimybę turėti medienos po šimto metų), tačiau ir mūsų visų gerove.

Kai kurie gali papriekaištauti, jog pateikiu užsienio kompanijos pavyzdį, nes juk jie gali sau tai leisti, jiems nereikia kasdien kovoti už išgyvenimą. Tačiau ir nukreipę žvilgsnį į Lietuvą rasime jau nebe pirmuosius lietuviško kapitalo žingsnius įmonių socialinės atsakomybės link. Vienas iš pavyzdžių – ta pati „Maxima“, jau ne pirmus metus remianti ir finansuojanti gabius vaikus (juk galbūt būtent jie ateityje taps įmonės vadovais ar genialiais strategais), teikianti finansinę paramą bendruomenių projektams ir vystanti kitus bendražmogiškąsias vertybes atitinkančius projektus.

Paklausite – ar tai atsiperka? Tikiu, jog taip. Bent jau tokia forma, kad tampa lengviau atidaryti naujas parduotuves ir pritraukti pirkėjų. Taip, iki tikrosios įmonės socialinės atsakomybės, kaip ji suvokiama Vakaruose, dar yra kur tobulėti, tačiau pirmieji žingsniai jau žengti.

Esu tikra, jog daugelis Lietuvos įmonių vienokia ar kitokia forma jau įgyvendina socialinės atsakomybės veiklas, tačiau tikroji jų vertė atsiskleidžia tik tuomet, kai neapsiribojama nevyriausybinių organizacijų rėmimu, gerumo akcijomis prie Kalėdas, į kurias norom ar nenorom įtraukiami darbuotojai, bet kai visi šie veiksmai yra skirti įmonės tikslinei grupei, atitinka jos poreikius ir yra įtvirtinti bendroje marketingo strategijoje.

Strategijoje, kuri P.Kotlerio manymu, jau turi suderinti technologinį proveržį, išnaudoti „big-data“ teikiamus privalumus, atitikti personalizuotų produktų ir paslaugų reikalavimus, dalijimosi ir „dabar“ ekonomikos principus, derinti įvairių pardavimo ir komunikacijos teikiamus privalumus ir skaitmeninę bei realią tikrovę.

Atėjo laikas, kai į jūsų darbotvarkę turi būti įtrauktas punktas apie įmonės socialinę atsakomybę. Nes socialiai atsakingas įmonės elgesys – tai mažiau galvos skausmo jums ir didesnis Prano, Petrutės ir Arūno pasitikėjimas jumis. Tai slaptas dabarties ginklas, padedantis laimėti konkurencinėje kovoje ar net visai jos išvengti.

Prie tokios išvados galite prieiti užlipę ant to paties grėblio, kaip tai padarė socialinę atsakomybę jau įtraukę į savo marketingo strategiją ir verslo planavimą didieji – „Nike“, „Starbuck“, „Johnson&Johnson“, „Coca-Cola“, IBM ir kiti, – arba pasimokyti iš jų klaidų ir įgyti naują jūsų verslo pagreitį. Juk rinkimus pastarąjį kartą Lietuvoje laimėjo žalieji, socialinę atsakomybę kėlę į pirmąjį planą, ir nesvarbu, kad kartu ir su jais buvo ir valstiečiai.

Registruokis projekte ir dalyvauk mokymuose „Socialinė atsakomybė ir komunikacija“. 


Teksto autorė „Person Premier“ ekspertė Laura Mažintė

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Registracija
Prenumeruokite naujienas!

Norite pirmieji gauti:

Įveskite savo el. pašto adresą ir užsisakykite mūsų naujienlaiškį:

Naujienlaiškių užsakymas