5K Akademija - komunikacija ir verslas
Komunikacija keičiasi – kaip tai pakeis mano verslą?
2019 rugpjūčio 8
 

K omandinis darbas yra pati svarbiausia sąlyga, kuri leidžia žmonėms kartu pasiekti tai, ko jie vieni padaryti nesugebėtų.

Tik ką šis žodis „kartu“ reiškia šiuolaikinei visuomenei? Z kartai, kuri gauna ir leidžia pajamas nuotoliniu būdu iš artimiausio Live/Work space‘o? Virtualiems ir kontraktiniams biurams, augančioms talentų kalvėms, kuriose jie susirenka, atlieka savo projektą, pasiekia rezultatą ir dingsta?

Tinklo karta: „kartu“ ir „ne kartu“

Sveikas, kibernetinis biuro kary! Tu 100 proc. prijungtas prie tinklo! Laptop‘as, planšetinis, išmanusis telefonas ir su juo susietas laikrodis, – tokia XXI a. tinklo kario ekipiruotė. Imk indulgenciją – tu nekaltas, čia besivystanti technologijų ekosistema garantuoja, kad visi visuomet turėtų galimybę būti kartu. Tik aš, kaip individas, noriu jausti iliuzinę galimybę bent jau retkarčiais būti „ne kartu“.

2017 metais atliktas „FlexJobs“ tyrimas parodė, kad JAV maždaug apie 3,9 mln. darbuotojų jau dirba iš namų. Palygint su 2005 metais, dirbančių per nuotolį darbuotojų skaičius padidėjo 115 procentų. Kaip skelbia tyrėjai, tokia tendencija patraukli ir stambioms korporacijoms, ir mažoms įmonėms. Efektyvumo ieškoma mažinant kelionės į darbą išlaidas ir įmonės sunaudojamą išmetamųjų dujų kiekį, – kas būtų apie tai pagalvojęs prieš dvidešimtmetį?

Europa vėluoja. „Eurostat“ duomenimis, darbuotojų, dirbančių iš namų tarp 15–64 metų dalis Europoje yra vis dar nedidelė, vos 5 procentai. Didžiausias šis skaičius Nyderlanduose (13,7 proc.), mažiausias – Bulgarijoje (0,3 proc.). Eurozonos šalyse rodiklis auga sparčiau, o Lietuva klibinkščiuoja antroje sąrašo pusėje – vos 2,5 procento.

Augantį dirbančiųjų per nuotolį skaičių analitikai sieja su Z karta, jų nenoru įsipareigoti ir nuolat ieškoti darbo ir asmeninio gyvenimo balanso. 19–25 metų amžiaus darbuotojai – jie labiausiai reikalauja lanksčių darbo sąlygų, kontraktinio ir nuotolinio darbo vietų. Ir ką tu jiems pasakysi?

Čia jau vadovams teks spręsti dėl savo komandos dydžio, kokybės ir strategijos. Norėsi pritraukti talentingiausius, turėsi pasiūlyti jiems daugiau nei atlygį, stalo futbolą, šiltus kruasanus ar vaisių dubenį penktadieniui. Jeigu norėsi siūlyti nutolusią darbo vietą/darbą iš namų, reikės garantuoti, kad ir komanda, ir technologijos tam jau yra paruoštos.

Plačiau apie 5K Akademijos mokymus ČIA

Mobiliojo įtraukumo iššūkiai

BYOD tendencija (bring your own device to work), naudok savo išmanųjį darbui, – kaip niekas kitas atliepia Z kartos įpročius. Realiai mobilusis parašas užbaigė visą ciklą – šiandien gali suplanuoti, paskirstyti, atlikti, pristatyti ir pasiimti užmokestį už prekę ar paslauga ribotą skaičių kartų pamaigęs savo telefoną.

Dabartinis darbuotojas nori lengvai prieiti prie įmonės duomenų bazių, planavimo ir įgyvendinimo įrankių, išteklių, priemonių ir t.t. su minimaliomis kliūtimis, be to, išsaugodamas privatumą. Pagrindinis iššūkis, kuris lydi augančioje duomenų sferoje besisukančias verslo įmones – užtikrinti tų duomenų saugumą. Kone kas savaitę girdime vis naujus skandalus, susijusius su nutekintais duomenimis ir ieškome naujų būdų jiems apsaugoti. Bet kaip tai padaryti, kai duomenų skaičius nuolat auga?

„International Data Corporation“ prognozuoja, kad dar iki 2025 metų pasaulio duomenų kiekis, palyginti su šia diena, padidės kone 4 kartus ir sieks maždaug 175 trilijonus gigabaitų. Apie 30 proc. verslui reikalingų duomenų bus renkama realaus laiko režimu.

Šių metų pradžioje „Gartner“ paskelbė, kad apie 75 proc. smulkaus ir vidutinio verslo įmonių iki 2022–ųjų turės įgyvendinti verslo skaitmenizavimo strategiją (bent dalį verslo procesų ir duomenų kelti į skaitmeninę erdvę, rūpintis saugumu, etc.). Kitu atveju verslai tiesiog neatlaikys konkurencijos.

Organizacijos „plokštėja“, vis daugiau funkcijų automatizuojama, atsiranda poreikis skaitmenizuoti procesus, rinkodaros ir pardavimų įrankius, atnaujinti „Facebook“, „Instagram“, „Youtube“ komunikaciją. Maža to, reikia galvoti, kaip pasitelkti mobilųjį įtraukumą bendradarbiaujant ne tik su darbuotojais, bet ir klientais.

Sinchronizacijos problema

Globaliai veikiančiose, vis labiau nutolusiose ir lanksčiose darbo vietose iškyla labai specifinė problema: laikas. Komandinis darbas visuomet svyruoja tarp realaus laiko (sinchroninio) ir artimo laiko (asinchroninio). Kadangi komandos tampa vis įvairesnės geografiškai, o įmonės taiko vis lankstesnius darbo stilius, realaus laiko susitikimų planavimas gali tapti itin sudėtingas.

Štai kodėl asinchroninis bendradarbiavimas tampa vis svarbesnis įmonėms, agentūroms ir komandoms visame pasaulyje. Tokiam bendradarbiavimui reikalinga maksimali kiekvieno komandos nario autonomija priimant sprendimus, aiški komunikacija, kaip perduoti užduotis tolesnei grandžiai, o taip pat – atsakomybė ir įsipareigojimas, kurį tenka palaikyti per atstumą.

„Mes turime išmokti siųsti užduotis į niekur ir laukti grįžtamojo ryšio praėjus ilgesniam laiko tarpui“, – prisipažįsta vadovai. Asinchroninėje komunikacijoje kiekvienos klaidos kainą dar labiau padidina laiko nuostoliai ir negebėjimas koordinuoti kitų komandos narių.

Štai „Lithgpath“ pateiktoje studijoje „The Future of business collaboration“ teigiama, kad nepaisant to, kad atstumai tarp bendradarbiaujančių asmenų sumažėjo, kultūriniai skirtumai išryškėja kaip niekad. Studijos rengėjai apklausė bemaž 1000 vadovų, kurie dirba su nutolusiomis komandomis ir paklausė jų įvardinti tris didžiausias problemas.

86 proc. apklaustųjų pritaria teiginiui, kad trūksta bendradarbiavimo ir komunikacijos tarp komandos narių. 41 proc. nurodo, kad pirmoji priežastis yra užduočių valdymas, 23 proc. dėl visko kaltina nesibaigiančias e-komunikacijos grandines, o 19 proc. susiduria su problemomis organizuoti virtualius komandų susitikimus.

Štai toks tas asinchroninis bendradarbiavimas, kurio tobulinimui 2020–2025 metais skirsime itin didelį dėmesį. Turėsime išmokti dirbti „kartu“

„Dirbti kartu“ – tai mokytis

Nereikia ypatingų gebėjimų, kad suvoktum, jog efektyvus bendradarbiavimas t.y. „darbas kartu“ iš esmės priklauso nuo dviejų dedamųjų – žmogiškojo ir sisteminio faktorių. Turi būti sukurtos veikiančios sistemos, aprašyti procesai ir turi būti žmonės, kurie yra įgudę jomis naudotis.

Pasak ekspertų, pagrindinės smulkiojo ir vidutinio verslo skaitmenizavimo strategijos, kurios gali padėti komandoms efektyviai veikti, yra šios:

  1. Tobulinti sinchroninio bendradarbiavimo sistemas ir įgūdžius: Slack, Skype, Messenger, Google Meet, Hangouts, etc.;
  2. Stiprinti komandų asinchroninio bendradarbiavimo sistemas ir įgūdžius: Outlook, Workmail, Gmail, etc.;
  3. Toliau tobulinti komandų turinio kūrimo įrankius ir įgūdžius: MS Office, Evernote, Onenote, Facebook, Instagram, Youtube, etc.;
  4. Aktyviai vystyti darbuotojų bendradarbiavimo su organizacija sistemas ir įgūdžius: SharePoint, Yammer, Workplace, Exoplatform, etc.;
  5. Stiprinti dokumentų saugojimo ir dalijimosi sistemas ir įgūdžius: OneDrive, Dropbox for business, Google Drive, etc.
  6. Tobulinti komandų užduočių (projektinio valdymo) sistemas ir įgūdžius: Teams, ToDoList, Smartsheets, Wunderlist, etc.

Kiekviena šių strategijų turi iššūkių per se, o jų prioritetizavimas gali pasirodyti apskritai misija neįmanoma. Bet iš esmės dirbti kartu yra mokytis kartu siekti rezultato. Besimokydami žmonės perpranta sistemas ir įgyja motyvacijos jomis naudotis. Geresnis bendradarbiavimas lygu didesnis produktyvumas, tad norėdami būti produktyvesni anksčiau ar vėliau jūs dar kartą grįšite paskaityti šio straipsnio.

 

5K Akademija

Atsisiųsti 5K Akademijos ugdymo programą


Tomas Staniulis, „Person Premier“ konsultantas, 5K Akademijos ugdymo programos autorius.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Registracija
Prenumeruokite naujienas!

Norite pirmieji gauti:

Įveskite savo el. pašto adresą ir užsisakykite mūsų naujienlaiškį:

Naujienlaiškių užsakymas