K aip ruduo miškininkui prasideda lietaus ir samanų kvapais, mokytojui – čežančiais sąsiuvinių lapais, taip konsultantui – vizitais pas klientus, jų biurus, gamyklas, cechus ir sandėlius.
Prieš kelias dienas teko įdomi patirtis – lankytis metalurgijos pramonės įmonėje. Lankant gamybines patalpas, visuomet ima šiurpuliukas: ūžiančios staklės, robotai, lazerinės pjaustyklės, šalia – šlifavimas, smėliavimas, dažymas, vėdinimas, – galite įsivaizduoti, kokia garsų įvairovė tvyro aplinkui.
„Kaukšt! Kaukšt! Kaukšt! Džyyyyyyrgt! BaaaaaaAMMM!“ – akimirką pajunti kaip TV serialo „Peaky Blinders“ įžangoje, kurią lydi ritmingas Nick‘o Cave‘o kūrinys „Red right hand“.
Turime šiek tiek bėdų su komunikacija, – šypsosi gamyklos vadovas, kai atokiau nuo garsų kakofonijos prisėdame išgerti kavos. – O juk reikia, kad brigadų vadovai mokėtų įkvėpti darbuotojus, gebėtų juos motyvuoti ir paskatinti. Šuo metu pas mus vyksta pokyčiai, norime pradėti aktyvią vidinę komunikaciją, bet nežinome, nuo ko pradėti…
Toks iššūkis konsultantui. Čia mes, ofiso planktonas, klaviatūrų kaubojai, #slack troliai ir susirinkimų karaliai, – sakome, kad mūsų vidinė komunikacija, suprask, neefektyvi. O ką daryti žmonėms, kurie dėl aplinkos garsų intensyvumo apskritai turi ribotas galimybes susikalbėti? Kaip juos motyvuoti esant tokioms sąlygoms?
Pasak studijos, kurią visame pasaulyje atliko konsultantų tinklas „McKinsey“, apie 70 proc. pokyčių organizacijose žlunga. Didžioji dalis jų sufeilina dėl nevykusios komunikacijos. Todėl, kalbant apie komunikaciją, didžiosios išminties nereikia, iš pradžių reikia planuoti, planuoti ir planuoti.
Juoba, kad klasikiniai patarimai komunikacijos fronto naujokams (o tai ir senoliams), nuolat užsimeta kažkur smegenų vingiuose. Kai tuo tarpu Suomijos žurnalistas, rašytojas ir buvęs Parlamento narys Osmo Antero Wiio, berods, dar 1978-aisiais suformulavo labai paprastus komunikacijos dėsnius.
Kiek liudija 20 metų darbo, mokymų ir strategavimo komunikacijos srityje patirtis, ši dėsniai, nors skamba humoristiškai, iš tiesų yra labai pamokantys. Keista, kad kai kurie žmonės jų vis dar nesupranta.
„Komunikacija paprastai feilina, nebent įvyksta atsitiktinumas“.
(Tai yra aksioma. Jei būtų kitaip, žmonės būtų chatbot‘ai, o maždaug pusė mūsų visų eitų šunims šėko pjauti.)
Dėsnį pagrindžiančios išlygos:
Raudonosios lemputės išlyga:
Arogancijos išlyga:
„Jeigu komunikacija gali būti interpretuojama įvairiai, tikėtina, kad ji bus interpretuota taip, kad atneštų daugiausiai žalos“.
(T.y. jei iš įmonės išeina žmogus, vadinasi, susipyko; jei atleidžiamas, vadinasi, jau bankrotas; jei vykdomi pokyčiai, mus tikrai atleis).
„Visuomet yra Kažkas, kas geriau žino, ką reiškia Jūsų Komunikacija“.
(Tyrimų duomenimis, mūsų šalyje komunikacijos ekspertų yra daugiau nei mobiliųjų telefonų ar krepšinio specialistų).
„Kuo aktyviau Mes komunikuojame, tuo labiau mažiname komunikacijos sėkmės tikimybę“.
Dėsnio paaiškinimas
(Čia išplaukia iš to, kad komunikacija jau savo prigimtimi yra nesusipratimas).
„Masių komunikacijoje svarbiausia ne tai, kas yra iš tikrųjų, o tai, kaip atrodo“.
(Masėje individo nuomonė ištirpsta ir tampa bendrąja nuomone).
„Naujienos svarba atvirkščiai proporcinga distancijai iki klausytojo“.
(Iš esmės kuo svarbesnė naujiena, tuo labiau auga atstumas iki asmens, kuriam ji yra skirta).
„Kuo svarbesnė situacija, tuo didesnė tikimybė, kad užmirši pasakyti tai, ką Būtinai turėjai pasakyti“.
(N.B.! Net jeigu apie tai pagalvojai paskutinę akimirką).
Teksto autorius „Person Premier“ konsultantas Tomas Staniulis
Norite augti komunikacijos srityje? Domina mokymai vadovams? Skambinkite „Person Premier“, tel. +370 5 264 7388 arba rašykite:
Norite pirmieji gauti:
Įveskite savo el. pašto adresą ir užsisakykite mūsų naujienlaiškį: