Kiek Jūsų darbuotojų netinka skaitmeniniam amžiui?

nuotolinis susitikimas
Kokį patarimą duotum virtualiam susirinkimui?
2020 birželio 9
 

K lausimas aštrus, nes verčia susimąstyti apie savo ateitį. Juk net ir tu – tas, kuris šiandien sus savo išmaniuoju scrollini „Instagram“, turi pripažinti, kad vien šio gebėjimo ateityje nebeužteks.

Gyvename skaitmeniniame amžiuje, kuriame įgūdis sėti ar pjauti yra kur kas mažiau vertingas nei mokėti programuoti „Python“, „Java“ ar „C++”.

Tą liudija ir milžiniška IT specialistų paklausa. Remiantis „Evans Data Corporation“ duomenimis, 2019 metais pasaulyje buvo daugiau kaip 26,4 mln. programuotojų. Prognozuojama, kad developer‘ių skaičius per ateinančius trejus metus pasaulyje augs po 1 mln. kasmet. Tad laikas, kuomet mokančių programuoti ir nemokančių žmonių skaičius susilygins nėra jau toks tolimas, kaip atrodo.

Nesijaudinkime, gal ir nereikia tučtuojau pulti studijuoti „Python“, bet duomenis analizuoti verta. Štai 2019 metų „Eurostat“ duomenimis, vos 56 proc. Lietuvos darbuotojų apskritai turi bazinius skaitmeninius įgūdžius. Įgūdžių bazė apibrėžiama labai paprastai: 1) informacijos paieška ir analizė; 2) komunikacija; 3) turinio kūrimas; 4) problemų sprendimas naudojant IT priemones.

Panašu, kad pagal šių įgūdžių visumą Lietuva gana smarkiai atsilieka nuo Europos kaimynių. Apsidairykim – Estijoje bazinius skaitmeninius įgūdžius turi 62 proc., Suomijoje – 76 proc., o Vokietijoje – net 80 proc. darbuotojų.

Ekspertų teigimu, Europoje (visuose verslo sektoriuose) apie 80 proc. dirbančio personalo privalo turėti bazinius skaitmeninius gebėjimus. Tik taip, manoma, galima užtikrinti konkurencingą verslo plėtrą duomenų amžiuje.

Duomenų religija, arba deitaizmas

Deitaizmas – naujadaras, skelbiantis, kad visatą sudaro duomenų srautai, o bet kokio reiškinio ar esybės vertę nulemia jo indėlis į duomenų apdorojimą. Galbūt tai yra kraštutinė nuostata, kaip teigia savo knygoje istorikas Yuval Noah Harari, tačiau tiesa yra tokia, kad ji jau užkariavo įtakingiausius mokslininkų sluoksnius.

Politikams, verslininkams ir paprastiems pirkėjams deitaizmas siūlo novatoriškas technologijas ir neribotų naujų galių. Vis didesnė dalis kapitalo investuojama į duomenis tiesiogiai sujungiant gamintojus, tiekėjus bei pirkėjus ir leidžiant jiems laisvai keistis informacija ir priimti sprendimus.  Ir vis mažėja verslų, kurie savo komunikacijai nenaudoja „Google“, „Instagram“ ar „Facebook“ algoritmų.

Šiandien duomenų apdorojimo sistemomis laikomi ne tik individualūs organizmai, bet ir ištisos visuomenės tokios kaip bičių aviliai, bakterijų kolonijos, miškai ar žmonių apgyvendinti miestai. Nekalbant jau apie ekonomiką, kuri deitaizmo eroje turbūt pirmoji buvo suvokta ne kaip mechanizmas, renkantis duomenis apie norus ir troškimus, o vėliau paverčiantis juos sprendimais.

Kita vertus, duomenys yra tik pirma ilgos intelektinės veiklos pakopa. Duomenys tampa vertinga informacija tik tuomet, kai jų analizės pagrindu keliamos hipotezės, kurios vėliau pasitvirtina arba ne. Hipotezių išvados ir apibendrinimai tampa žiniomis, kurios leidžia priimti geresnius sprendimus. Ir tik vėliau žinios tampa išmintimi, kuri pradeda nešti pelną.

Fokusas ten, kur svarbiausia

Paradoksalu, bet deitaizmo epochoje nemaža dalis Lietuvos verslo vis dar stringa praėjusiame amžiuje. Tenka bendrauti su verslų savininkais, skirtingų lygmenų vadovais bei specialistais, ir išgirsti, kad nors ir valdydami milžiniškus duomenų masyvus (apie klientus, pardavimus, procesus, darbo jėgą ir t.t.), verslai ne visuomet moka jais pasinaudoti.

Žinote, kodėl? Panašu, kad žmonėms trūksta įgūdžių tai atlikti. 2019 metų ataskaitos „Human capital report“ pateikiamas aiškus atsakymas: 61 proc. darbuotojų naudojasi internetu ir elektroniniu paštu, duomenis įvesti moka 47 proc., o prie turinio kūrimo ir komunikacijos prisideda vos 15 proc. darbuotojų.

Kartais atrodo, kad kurdami savo organizacijas prarandamas fokusas ten, kur svarbiausia.  Juk norint suvokti savo verslą, jo ateitį ir galimybes būtina mokėti rinkti duomenis ir juos panaudoti. Efektyviai atlikta duomenų analizė gali suteikti svarbių įžvalgų apie verslo ciklus, klientų, konkurentų, vartotojų, darbuotojų ir visuomenės įpročius.

Maža to, analitiniai duomenys tampa dar vertingi tada, kai jų pagrindu priimami verslo valdymo sprendimai, kuriamas verslo komunikacijos turinys ir vykdoma aktyvi jo sklaida.

Kertam lažybų, kad įgyvendinus tris žemiau aprašytas strategijas galima padidinti įmonės pardavimus ir pelną 25 procentais? Pabandykime, nieko nepralošime, o blogiausiu atveju – 10-15 proc. susimažinti patiriamus kaštus.

Pirmoji strategija: „Ugdyti darbuotojų analitinius įgūdžius“

Šiandien pardavimas jau nėra toks, kokį jį įsivaizdavome anksčiau: paėmei telefono ragelį, paskambinai, susitarei ir pasirašei sutartį. Vis rečiau pardavimas nepradedamas nuo rinkos analizės, visuomenės ir tikslinių grupių pažinimo. Vis rečiau startuojame be konkretaus žinojimo kaip pateikti joms pasiūlymą patraukliau.

Iš to seka išvada, kad darbuotojai, kurie moka išgauti duomenis, juos surinkti, analizuoti ir paversti į verslui naudingą informaciją, XXI amžiuje įgyja aukso vertę. Vykstant skaitmeninei transformacijai, duomenų analitikų turėjimas in house jau ir vidutiniam verslui tuoj taps būtinybe, o ne prabanga.

Darbdaviai turėtų susimąstyti – jeigu šiuo metu, pasak tyrimų, apie 50 proc. darbuotojų moka atrasi reikalingą informaciją, ją analizuoti ir pateikti kitiems, padidinus šį skaičių iki 65 proc. būtų galima reikšmingai palengvinti verslo valdymą.

Taip būtų priimami aukštesnės kokybės sprendimai, taip verslas didintų savo vertę ir konkurencingumą. Be to, sustiprinę darbuotojų analitinius įgūdžius, taupome brangių išorės konsultantų rengiamų analizių sąskaita.

Antroji strategija: „Ugdyti darbuotojų turinio kūrimo įgūdžius“

Vos 10-15 proc. verslo įmonių darbuotojų kuria skaitmeninį turinį. Čia kalbama apie platų turinio spektrą: nuo svetainių administravimo, elektroninės parduotuvės katalogų rengimo iki jau įprastų verslo „Facebook“, „Instagram“ ar „Linkedin“ profilių priežiūros.

„Nežinau, ar aš sugebėsiu“, „mums to nereikia“, „nemoku maketuoti lankstinuko“, „nemoku redaguoti nuotraukų“, – visas šis atsikalbinėjimas tik liudija, kad mes praradome tikėjimą žmogaus prigimtimi. Be to, „Kantar“ duomenimis, per 3 mėnesius bent vienu socialiniu tinklu naudojosi net 77 proc. Lietuvos gyventojų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kritinė mūsų darbuotojų masė iš esmės yra susipažinusi su pagrindiniais turinio kūrimo principais.

Metas žengti toliau. Sustiprinus turinio kūrimo įgūdžius ir įgalinus verslui aktualų turinį kurti 15-30 proc. įmonės darbuotojų, būtų galima reikšmingai palengvinti organizacijos rinkodaros, pardavimų, išorinės ir vidinės komunikacijos procesus. Jei įmonės „Facebook“ paskyra rūpinsis ne samdyta agentūra, o 5-7 socialinių tinklų turinio kūrimo kompetenciją turintys kolegos, klientas tiktai laimės. Pamatysime įvairovę ir komandinį darbą. O kaštai subkontraktoriams ims mažėti.

Nemoki dizaininti? Išbandyk „Canva“! Nuotraukų retušavimo ir video turinio redagavimo apps‘ų reklamų pilnas „Instagram“. Nori reklamuoti savo prekes ar paslaugas podcast‘ais? Atsakymas – „Audiacity“. Bijai pradėti montuoti video „Youtube“? Atsakymas – „Videopad Editor“. Atkreipkim dėmesį, kad didžioji dalis programų yra nemokamos. Tereikia tik noro ir įgūdžių…

Karantinas parodė, kad mes užsiauginome vadybininkų kartą, kuri moka vadybinti, bet… nemoka kurti turinio. Nemoka? Nenori? Ar nesijaučia norintys tai daryti? Tai sužinoti paprasta. Tereikia sustiprinti įgūdžius ir suteikti įgaliojimus.

Trečioji strategija: „Ugdyti darbuotojų turinio sklaidos įgūdžius“

Kada jūs bandėte google‘inti savo pardavimų vadovą? Direktorių? Klientų aptarnavimo vadovą? Rinkodaros vadovą? HR vadovą? Pabandykite. Net man įdomu… Ką pasaulinė paieškos sistema parodys apie viešiausius jūsų verslo veidus?

Matau, kaip kramtot lūpas, išvydę, kad jūsų pardavimų vadovo „Google“ istorija baigiasi nykiame klasė.lt puslapyje. Klientų aptarnavimo vadovo – one.lt laikais, o HR vadovo – „Linkedin“ profilyje be nuotraukos. Nekalbant apie tai, kad kai kurie pardavėjai savo „Facebook“ sraute sharin‘a gašlaus turinio memus arba rusiško repą.

Šiandien, kai turinio rinkodara yra pardavimų karalienė, o asmeninis prekės ženklas – karalius,  kvaila nekreipti į tai dėmesio. Įmonės atstovavimas socialiniuose tinkluose gali tapti puikia verslo komunikacijos kryptimi: jūsų žmonės, jūsų prekės ženklo atstovai, juos mato skaitmeniniame eteryje, jie yra jūsų įmonės veidas.

„Mes kol kas dar prie to nepribrendome“, – gali sakyti kažkas. „Trūksta laiko“, – antra pastaba. „Rankos neprieina“, – įsiterpia trečias. Rankos turi prieiti. Pati paprasčiausia rinkodara, kurią gali daryti verslas – tai pasirūpinti, kad pagrindiniai veidai turėtų sklaidą duomenų pasaulyje. Taip jūs būsite lengviau atrandami ir atpažįstami.

Ar reikia ir SEO optimizacijos, reklamos „Facebook“, „Google Adds“, „Instagram“, o gal net ir „TikTok“? Reikia ir reikės, mielieji. Dabar ir per amžius. Deitaizmo epochoje mes esame vertinami tiek, kiek sugebame kurti patrauklaus turinio – analitinio ir pramoginio.

O mus perka už tai, kaip plačiai mokame šį turinį skleisti. Taip atsiveria keliai į neaprėpiamas galimybes.


 Tomas Staniulis, „Person premier“ konsultantas, lektorius ir rašytojas, vedantis mokymus apie komunikaciją, organizacijų ugdymą, tobulėjimą ir lyderystę.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Registracija
Prenumeruokite naujienas!

Norite pirmieji gauti:

Įveskite savo el. pašto adresą ir užsisakykite mūsų naujienlaiškį:

Naujienlaiškių užsakymas