Nori tapti lyderiu Pažvelk, kas seka paskui tave!
Nori tapti lyderiu? Pažvelk, kas seka paskui tave!
2018 rugpjūčio 12
Nuogas prieš visus, arba akys svarbiau nei žodžiai
Nuogas prieš visus, arba akys svarbiau nei žodžiai
2018 rugpjūčio 12
Kodėl kvaila ieškoti gyvenimo prasmės

Kodėl kvaila ieškoti gyvenimo prasmės

 

N ežinau, kaip jums, bet mane meditacija ties svarbiausiais gyvenimo klausimais visuomet išsunkia. Todėl šis tekstas sudarytas iš dviejų dalių: pirmojoje dalyje pakalbėsime apie tai, kodėl absurdiška ieškoti gyvenimo prasmės, o antrojoje – pažiūrėsime vieną modelį, kuris vis tik gali padėti ją atrasti. 

Natūralu, tie, kas neperskaitys iki galo, liks klaidžioti tamsoje, o tie, kas perskaitys – pamatys tunelio gale šviesą.

„Mūsų gyvenimo prasmė – būti laimingiems“ Dalai Lama

„Vakar, bl…, vėl tris valandas galvojau apie gyvenimo prasmę, paskui prisigėriau“, – postina kažkas ant „Facebook“ sienos. Puikiai suprantu. Net be keiksmažodžių. Kaip ir kiekvieną, atėjus rudeniui, mane dažnai užplūsta pamąstymai apie tai, ką veikiu šiame gyvenime. Koks yra tas gyvenimo kelias. Kiek jo dar liko. Ir galų gale, kaip jį nuvažiuosi – su buldozeriu, tanku, traktoriumi (valstietiškai, madingai) ar prabangiu limuzinu.

„Negi visą savo gyvenimą turėsiu skirti kapitalizmo algoritmo „dirbk–pirk–mirk“ įprasminimui?“ – skundžiasi barzdotas hipsteris. „Menas aukščiau visko“, – murma pusgirtis dailininkas, didžiąją dalį savo talento jau nuskandinęs priešpaskutiniame vyno butelyje (žinotų, kuris paskutinis – tikrai negertų).

„Mūsų gyvenimėlio prasmytė slepiasi mūsų angeliukų šypsenytėse, „lotuliukas“, „mirksiukas“, – spirga supermamytė. O jei dar šalia įdeda savo minimojo angelėlio naktinio puoduko nuotraukytę: „Valio, pagaliau pakakojom…“, pradedi tikėti, kad atsakymai į sudėtingiausius klausimus kartais atkeliauja patys.

O gal palaukiam minutėlę, a? Gal iš tikrųjų jokios prasmės nėra? Tokios, kaip mes, žmonės, norėtume ją suprasti. Didingos, universalios ir visiems prieinamos. Prieštarausite? Prieštaraukite! Ji egzistuoja! Egzistuoja???

Sunku patikėti, kad tu, toks didelis ir stiprus, protingas ir išmintingas, draugiškas ir malonus, šioje žemėja atsiradai šiaip sau. Juk esi vienas iš 500 mln. spermatozoidų, kurie po ejakuliacijos judėjo makštimi vos 3 milimetrų greičiu, kol priartėjo prie gimdos. 499 999 999 spermatozoidai žuvo, ir tik tas vienintelis pasiekė auksinį finišą – užkabinkime jam medalį.

Skamba seksistiškai? Pažvelkime iš kitos pusės. Medicina teigia, kad gimusi mergaitė turi apie 1 mln. kiaušinėlių, iš kurių lytinės brandos metu lieka vos trečdalis, o reprodukcinio laikotarpio metu ovuliuoja tik apie 500 iš jų. Taigi gimėte, nes taip lėmė kažkas iš aukščiau. Žvaigždės, magija ar Dievas?

Skiedalai. Dar XVIII a. šveicarų fizikas ir matematikas Daniel Bernoulli teigė, kad gamta visuomet linkusi judėti pačiu paprasčiausiu būdu. „Ji yra paprasta, ir pati save paaiškina“, – tvirtino Isaac Newton. Bet kuri reprodukcinė sistema užtikrina gamtos tęstinumą, ir jeigu man nuo to ramiau, vienintelė mano gyvenimo prasmė – šį tęstinumą garantuoti. Tad supermamytė yra supermamiškai teisi.

Juk iki atsirado žmogus, niekam nereikėjo nei mokslo, nei filosofijos, nei religijos. Iki Kaino ir Abelio nebuvo nei stabų, nei aukų, nei aukuro. Tik įvykus brolžudystės aktui žmogui prireikė pateikti savo esmės ir būties paaiškinimo. Nei skruzdės, nei bitės neieško savo esmės ar būties paaiškinimo, tai rūpi tik žmogiškajai būtybei. Ir tai yra mūsų kaltė ir kryžius.

Štai kodėl siutina, kad aš – išsilavinęs, inteligentiškas ir pilietiškas žmogus, nuspalvinęs šį negatyvų pasaulį visomis vaivorykštės spalvomis, atsiradau čia be jokios gilesnės prasmės. Tą beprotišką norą paaiškinti savo prasmę sukelia žmogaus nuodėmingumas ir prigimties menkumas. Apie tai nutyli tėvai. Nieko nesako mamos. Ir patys neaiškiname, nes tikime, kad už mus tai padarys mokytojai, gudrūs universitetų profesoriai ar stirtos perskaitytų knygų.

Kvaila ieškoti gyvenimo prasmės, jei neįsivaizduoji, kam ketini ją naudoti. Juk prasmė gali būti filosofinė, psichologinė ar emocinė, ezoterinė, religinė ir buitinė.

„Kokia gyvenimo prasmė? Valgyti gerti ir su boba gulėti“,-

taip, berods, kalbėjo vienas iš paauglystėje pamėgtų E. M. Remarque knygos herojų. Už šią citatą be nuorodos nukryžiuotumėte oponentą tučtuojau, o dabar štai galiu apsiginti. Jei prasmės tereikia tam, kad praskaidrintum sparnuota fraze nevykusį vakarėlį, užtenka ir tiek.

Gali rasti prasmę kaip Platonas ar Aristotelis aukščiausio gėrio, tiesos ir grožio simbiozėje, kaip hedonistai – malonumo ar stoikai – harmonijos su gamta paieškose. Gali neigti prasmę kaip nihilistas Friedrich Nietzsche ar suvokti ją tarsi absurdo elementą kaip garsusis Alber Camus – juk net ir šis tekstas lygiai toks pats absurdo elementas kaip ir rutina, kurią atliekame kiekvieną dieną: keliamės, prausiamės, pusryčiaujame, vedame veikus į darželį, dirbame, grįžtame, valgome, miegame.

Judaizmas, krikščionybė ir islamas siūlo prasmės ieškoti vienyje su Dievu, hinduizmas – karmoje, budizmas – samsaros rate, prieš pasiekiant amžinąją nirvaną. Pragmatikas sakys, kad prasmė yra atrasti tiesą per patirtį, materialistas matys prasmę materijoje, o humanistas – galimybėje padėti kitiems. Postmoderniam mūsų amžiaus žmogui prasmė tėra žaidimas, nėra kelio į tikslą, kelias ir yra tikslas. Neabejoju šitą Mahatma Ghandi citatą taip pat esate girdėję.

Na, bet iš visų geriausių prasmės paieškos modelių ir teorijų šiandien man labiausiai patinka japoniška IKIGAI koncepcija. 生き甲斐 – šiais hieroglifais užrašoma pagrindinė priežastis, kuri verčia keltis kiekvieną rytą.

Jeigu norite pamedituoti truputį ties šiuo modeliu, skirkite keletą minučių ir atsakykite į keturis klausimus:

  1. Ką aš darau geriausiai?
  2. Už ką man moka?
  3. Ko reikia žmonėms?
  4. Ką aš myliu?

 

Ten, kur susikerta tai, ką tu sugebi gerai ir tai, ką tu myli, yra tavo aistra.

Kur susikerta tai, ką tu myli ir tai, ko reikia žmonėms, yra tavo misija.

Kur susikerta tai, ko reikia žmonėms ir tai, už ką tau moka, yra tavo pašaukimas.

Kur susikerta tai, už ką tau moka ir tai, ką sugebi geriausia, yra tavo profesija.

Na, o pats IKIGAI yra centre, ten, kur susijungia profesija, aistra, misija ir pašaukimas.

 

 

Kam nors pavyko aptikti centrą? Brūkštelėkite, jei pavyks. Ir pasidalinkite su tais, kurie jau užkniso jus su klausimais apie gyvenimo prasmę.

P.S. Sena sufijų patarlė sako: „Jei išėjai ieškoti savęs, saugokis, nes vieną dieną tu save atrasi“.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Registracija
Prenumeruokite naujienas!

Norite pirmieji gauti:

Įveskite savo el. pašto adresą ir užsisakykite mūsų naujienlaiškį:

Naujienlaiškių užsakymas