Person Premier ieško komandos nario
Kvietimas prisijungti prie Person Premier komandos
2019 rugpjūčio 29
 

D ažnai tenka išgirsti klausimą: Koks finansinis rodiklis yra svarbiausias?

Vieniems atrodo, kad tai grynojo pelno (ar EBITDA) marža, kitiems – kad turto grąža (ROA), bet retai kada būna paminima bendrojo pelningumo rodiklio svarba. Todėl šiandien noriu pasidalyti mintimis apie šio koeficiento reikšmę įmonių finansuose.

Štai dar vienas klausimas – kokios sąnaudos jūsų įmonėje yra didžiausios arba sudaro didžiausią procentą nuo uždirbtų pajamų? Daugeliu atvejų atsakymas yra prekių (žaliavų, atsargų) savikaina. Jeigu jūsų atsakymas buvo kitoks – greičiausiai, jūsų įmonės veikla yra paslaugų, ypač intelektinių, teikimas ir su prekėmis ar produktais neturite nieko bendro.

Taigi, didžiausia bendrovės sąnaudų dalis tenka prekių įsigijimui ar pasigaminimui. Šis skaičius per ataskaitinį laikotarpį naudojamas bendrojo pelno (BP) apskaičiavimui, nes BP = Pajamos – Pajamų savikaina.

Bendrojo pelningumo formulė gaunama bendrąjį pelną padalijus iš pardavimo pajamų: BPM = BP / Pajamos

Bendrąjį pelningumą vadinsime Bendrojo pelno marža ir naudosime trumpinį BPM, kad atskirtumėm nuo absoliutaus bendrojo pelno dydžio.

Vieną priežastį, kodėl BPM svarbi, jau įvardijau – savikaina įprastai yra didžiausia iš sąnaudų. Kita priežastis yra ta, kad BPM yra vienas pastoviausių rodiklių. Kadangi savikainą daugiausia sudaro kintami kaštai, padidėjus pajamoms išauga ir savikaina, todėl bendrojo pelno marža lieka gana stabili.

Palyginkite kelių metų BPM savo įmonėje ir turėtumėte pamatyti, kad rodiklio reikšmė svyruoja nežymiai. Grynojo pelno marža kinta smarkiau todėl, kad grynojo pelno apskaičiavimui reikia atimti ir veiklos sąnaudas, kurios savo ekonomine esme labiausiai primena fiksuotus kaštus (kuo didesnės pajamos, tuo turėtų būti mažesnė tokių kaštų proporcija).

Kita vertus, bendrovė, žinodama savo prekių savikainą, pagal ją nustato produktų ar paslaugų pardavimo kainas, ypač, kai klientui sudėtinga palyginti kainas. Pavyzdžiui, dviejų firmų marškinių ar baldų kainas sunkiau palyginti, nei naujų automobilių ar maisto produktų. Kai būna tokia situacija, ir pačiai įmonei gali būti nelengva nustatyti kainas. Tokiais atvejais firma tiesiog prideda fiksuotą antkainį prie prekių savikainos. Tokia praktika sustiprina BPM pastovumą.

Trečia priežastis, dėl kurios bendrasis pelnas ir pelningumas išsiskiria tarp kitų finansinių rodiklių, yra ta, kad juo mažiausiai manipuliuojama. Nors kiekvieno verslo pagrindinis tikslas yra uždirbti pelno, didžioji dalis verslų nori mokėti kuo mažiau pelno mokesčio. Dauguma smulkių ir vidutinių įmonių Lietuvoje suderina šiuos, atrodytų, nesuderinamus dalykus – savininkų ar vadovų de facto išlaidas (kuras, kanceliarinės prekės, smulki biuro įranga) paversdamos įmonės de jure sąnaudomis. Paprastai šios išlaidos neturi nieko bendro su savikaina ir yra priskiriamos bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms. Jos mažina deklaruojamą pelną prieš apmokestinimą, tačiau neturi įtakos bendrajam pelnui. Dėl to bendrasis pelningumas gali tiksliau atspindėti įmonės realų vaizdą, nei grynasis pelningumas.

Reziumuokime. Savikaina paprastai sudaro didžiausią svorį tarp kitų pajamų; BPM paprastai mažai svyruoja; BPM yra objektyvus rodiklis. Kai vėl užduosite klausimą, kuris finansinis rodiklis svarbiausias, nepamirškite ir bendrojo pelningumo.

Norite užsiregistruoti į atvirus fianansų mokymus? Spauskite ČIA

Minijus Tilindis, „Person Premier“ konsultantas, sujungiantis finansų praktinę, teorinę ir dėstymo patirtį.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Registracija
Prenumeruokite naujienas!

Norite pirmieji gauti:

Įveskite savo el. pašto adresą ir užsisakykite mūsų naujienlaiškį:

Naujienlaiškių užsakymas