5 triukai, kurie padės bendrauti efektyviau
5 triukai, kurie padės bendrauti efektyviau
2018 rugpjūčio 12
Kodėl kvaila ieškoti gyvenimo prasmės
Kodėl kvaila ieškoti gyvenimo prasmės?
2018 rugpjūčio 12
Nori tapti lyderiu Pažvelk, kas seka paskui tave!

Nori tapti lyderiu Pažvelk, kas seka paskui tave!

 

Nėra lyderio be pasekėjų. Tas, kuris generuoja idėjas ir formuoja viziją, privalo turėti žmonių, kurie seka paskui jį. Ir nesvarbu, kas tai būtų – verslo įmonė ar viešoji įstaiga, politinė partija ar valstybė, – geri pasekėjai (atsakingi už savo veiksmus), taip pat daro įtaką lyderio mąstymui, savivertei ir požiūriui. Nors pripažinti tai kartais užmirštame.

Sutikite, Jėzus nebūtų paskleidęs savo tikėjimo po visą pasaulį, jei nebūtų patraukęs paskui save 12 apaštalų. Spartos karalius Leonidas nebūtų nugalėjęs Termopilų mūšyje, jei paskui jį nebūtų sekę 300 ištikimų spartiečių. Taip pat ir Kristupas Kolumbas vargu ar būtų nulaviravęs savo laivą „Santa Maria“ iki Karibų archipelago, jeigu greta nebūtų plaukusi „Pinta“ ir „Niña“.

Tik kodėl istorijoje dažnai lieka tik lyderis, tačiau nekalbama apie tai, kokį vaidmenį vaidina jo pasekėjai?

Taigi, nors lyderystės fenomenas analizuojamas jau nuo Sun-Tzu karo meno laikų, apie pasekėjus, kaip svarbią įtakos grupę lyderiui, buvo pradėta kalbėti tik XX a. pabaigoje.

Vienas iš pirmųjų pasekėjus 1988 metais aprašė JAV organizacijų tyrinėtojas Robert E. Kelley. Vadovaujantis jo požiūriu, į pasekėjus buvo pradėta žiūrėti ne tik kaip į pilką masę, kuri elgiasi, balsuoja ar mąsto taip, kaip nurodo jų lyderis, o kaip į savarankiškų individų grupę, kurie yra vedini individualių ir dažnai pragmatinių tikslų.

2007 metais mokslininkė Barbara Kellerman pasiūlė tuomet naują požiūrį – suskirstyti lyderio pasekėjus priklausomai nuo jų įsitraukimo į lyderio veiklą laipsnio. Juk vieni iš pasekėjų gali būti izoliuoti nuo informacijos, kiti – aktyviai patys į juos įsitraukti ir netgi investuoti, o treti – aklai guldyti galvą už organizaciją ar jos lyderį ar atvirai jį ignoruoti.

Šiandien, kai lyderystė peržengė mums įprastas veiklos ir komunikacijos formas, kai pretendentas į JAV prezidentus Donald Trump jau vadinamas „toksišku lyderiu“, t.y. tokiu, kuris žaidžia sarkazmu, manipuliuoja „svarbiausiais poreikiais“ ir maitina savo pasekėjus „esminėmis baimėmis“, kalba apie pasekėjų vaidmenį, tampa dar įdomesnė.

Jei galvoji, kad vedi, bet nėra tų, kas tave seka, galbūt tu paprasčiausiai išėjai pasivaikščioti?

Lyderystės ekspertė Brigette Hyacinth savo knygoje „The Edge of Leadership“ (2015) pateikė integruotą požiūrį į lyderį ir jo pasekėjus, apibendrino anksčiau žinomus modelius ir išskyrė 7 pasekėjų grupes, į kurias verta atkreipti dėmesį.

Apžvelkime trumpai ir pagalvokime, kokias išvadas galime padaryti.

  1. Lojalistai. Ne paslaptis, kad lojalumą šiandien mes dažnai traktuojame kaip teigiamą dalyką. Kalbame apie lojalumą organizacijai, lyderiui ir pokyčiams. Lojalistai organizacijoje paprastai yra itin įsitraukę į darbą ir palaiko lyderį bei pokyčius, jie yra patikimi ir užtikrinti tuo, kas vyksta, siūlo savo idėjas ir noriai už jas kovoja. Bendraujant su lojalistu, svarbu nepamiršti, kad pagrindinis jo troškimas – jaustis saugiam ir gauti nuolatinį palaikymą iš lyderio. Savaime suprantama, pati didžiausia lojalisto baimė – likti vienišam ir be palaikymo. Todėl bet kokia rimtesnė kritika lojalisto ar jo idėjos atžvilgiu gali pakirsti lojalumą ir poliarizuoti jį į priešingą palaikymo pusę. Ir tada jie tampa…
  2. Kritikai. Šios grupės sekėjai dažnai patenka į lyderių nemalonę. Įgytos žinios, patirtis ir išvystytas kritinis mąstymas verčia kvestionuoti lyderio priimamus sprendimus, elgesį ar politiką. Dėl šios priežasties kritikai suvokiami kaip dirglumą ir nepasitikėjimą kolektyve skatinantys asmenys, jie lėtai kyla karjeros laiptais, dar rečiau sulaukia apdovanojimų ir įvertinimų. Kita vertus, lyderiui nevertėtų pamiršti, kad atgal besisukantis dantratis iš esmės mobilizuoja, sustiprina jėgą ir katalizuoja biurokratinėje pelkėje klimpstančius pokyčius. Taigi išgirsti ir pagirti kritiką, vadinasi, stumtelėti jį lojalumo pusėn.
  3. Pataikūnai. Žinau, vargiai pripažinsite, tačiau ši pasekėjų grupė lyderiams yra pati maloniausia. Paprastai pataikūnai geriausiai žino, kas mums patinka ir kas ne, išmano mūsų silpnybes ir kompleksus, padeda mums ir „pamasažuoja“ mus tada, kad labiausiai reikia palaikymo. Net ir tuo atveju, jei lyderis sakys, kad „sniegas juodas“, pritariantis pataikūnų choras čiulbės nenuilsdamas. Nepaisant to, būtina saugotis perdėto pataikūniškumo, nes augant pataikūnų skaičiui, kyla reali grėsmė atitrūkti nuo realybės, didėja absurdiškų klaidų ir neadekvačių sprendimų tikimybė. Norite gyventi kreivų veidrodžių karalystėje? O gal verčiau mokytis į problemas žvelgti objektyviai?
  4. Stebėtojai Šio tipo pasekėjai paprastai yra tylus, bet budrūs. Nors produktyvūs, paprastai jie neslepia, kad dirba už atlygį, o įsitraukti į lyderio kuriamą viziją ar planuojamus pokyčius neturi jokio poreikio. Maža to, stebėtojai tyrinėja lyderį tarsi pro padidinamąjį stiklą, dalinasi savo pastebėjimais su kitais, jokiu būdu ne su lyderiu. Liaudyje apie tokius sakoma taip: „Svetimoje akyje šapą mato, savo – nė rasto nepastebi“. Viduriniosios grandies vadovams jie palankūs, nes „nekelia problemų“. Deja, esant jų daugumai, stebėtojai pradeda gramzdinti organizaciją, stabdo jos inovacijas ir iniciatyvas. Vienintelis būdas susitvarkyti su stebėtojais – įtraukti juos į vizijos ir pokyčių planavimą kuo anksčiau. Tam reikia pastangų.
  5. Realistai. Tokie pasekėjai lyderiui yra patys svarbiausi, nes nuo jų didžiąja dalimi priklauso, ar vizija bus įgyvendinta, ar ne. Realistai, skirtingai nuo lojalistų, suvokia savo indėlio vertę į organizaciją, o ne tiktai į lyderį. Jie yra drąsūs, pilietiškai aktyvūs, demonstruoja savo poziciją, palaiko ar oponuoja lyderiui, atsižvelgdami į organizacijos ir komandos poreikius. Natūralu, kad tokiems investuotojams tenka skirti didžiausią dėmesį, stebėti jų nuotaikų kaitą ir, žinoma, saugotis, kad, susiklosčius situacijai, jie neišverstų lyderio iš balno. Realistai neretai patys tampa lyderiais, nes moka įvairiapusiškai vertinti situacijas, mato galimybes, grėsmes ir rizikas bei žino būdų, kaip jų išvengti. Tarkitės su realistais, klausykitės jų įžvalgų, idėjų ir imkite jas įgyvendinti. Sustiprinsite ir juos, ir save.
  6. Išdavikai. „Ir tu, Brutai?“ – paklausė Gajus Julijus Cezaris, po to prisidengė savo veidą toga ir tyliai kentė tol, kol buvo subadytas durklu iki mirties. Matant išdavystę, paprastai apima milžiniška neviltis ir panieka, – štai dėl ko Cezaris dengėsi savo veidą, o Jėzus priėmė Judo pabučiavimą. Kas lemia išdavystę? Konkurentų įkalbinėjimai, kyšis, baimė, valdžios troškimas, o kartais – netgi per didelis lojalumas. Kuomet raidė tampa svarbiau žmogų. Ką daryti su išdavyste? Suvokti, kad nesi vienas. Priimti kaip pamoką. Ir atleisti.
  7. Oportunistai. Prie tikro lyderio oportunistai lenda kaip musės prie medaus. Šiai grupei patinka galia ir įtaka, jie tarsi piratai nori laisvės, turtų ir šildytis lyderio šlovės atokaitoje. Kai jiems tai naudinga, jie gali būti lojalūs pataikūnai, kai ne – virsti kritikais ar net išdavikais. Todėl su oportunistais galima kalbėti tik jų kalba – naudotis jų vėliava ir palaikymu tol, kol tai naudinga, ir negailestingai atsisakyti tuomet, kai galimybės jau išsemtos. Nebijokite. Jei lyderystės kelias bus tiesus, oportunistų šalia niekada nepritrūksite. Tam jie ir skirti.
Kaip apibendrinti?

O dabar, jei rengiatės lyderystei, pokyčiams ar naujos vizijos pristatymui, pabandykite bent jau pasidėlioti, kiek ir kokių pasekėjų turite. Su vienais bendraujant reikės daugiau diplomatijos, su kitais – įkvėpimo, su trečiais – drąsos, ginčų ar konstruktyvios diskusijos. Kaip suprantame, vieno rakto visoms spynoms nėra, visrakčiu turi tapti patys.

„Yra trys draugai, kurie mums naudingi, ir trys, kurie – žalingi, – rašė filosofas Konfucijus. –Naudingiausi tie, kurie yra tiesūs, nuoširdūs ir daug žino. O daugiausiai žalos atneša veidmainiai, plepiai ir pataikūnai“

Beje, paprastai apie mus būriuojasi žmonės kažkuo panašūs į mus. Tad žvelgdami į savo pasekėjus būrį dažnai jaučiamės tarsi žiūrėdami į veidrodį.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Registracija
Prenumeruokite naujienas!

Norite pirmieji gauti:

Įveskite savo el. pašto adresą ir užsisakykite mūsų naujienlaiškį:

Naujienlaiškių užsakymas