Bjauriausi kolegų tipai nuo mandragoros iki skruzdžių liūto
Bjauriausi kolegų tipai: nuo mandragoros iki skruzdžių liūto
2018 rugpjūčio 9
Kaip manipuliuoti savo bosu
Kaip manipuliuoti savo bosu?
2018 rugpjūčio 9
Nužudyk susirinkimą! (kol jisai nežudė tavęs...)

Nužudyk susirinkimą! (kol jisai nežudė tavęs...)

 

Tai yra narkotikas. Medžiaga, kuri veikia centrinę nervų sistemą ir keičia psichiką. Beskonis, bekvapis ir tuo pačiu metu mirtinai pavojingas.

Bėgant laikui sukelia priklausomybę, todėl imi jo trokšti vis dažniau. Ilgesnį laiką negaudamas jauti baimę ir nerimą, daraisi nervingesnis, o kaktą ima pilti šaltas prakaitas. Kasdienės jo dozės – tarsi uostant kačiuką – nuolat didėja, norisi dar ir daugiau. Galų gale pajunti, kad be to nebegali.

Pažinai? Jo vardas – mytas, senoviškai – susirinkimas. Ir netgi tu žinai, kur gauti dar vieną jo dozę, tiesa?

Čia kaip reklamoje:

„Jautiesi vienišas? Pavargai dirbti vienas? Bijai priimti sprendimą? Dezodorantas: „Korporacinis mytas“ – tavo sėkmės garantas“.

Saikingas vartojimas nesukelia priklausomybės.

„Eime pabreinstorminti!“, „Kolegos susibėgam valandžiukei?“, „Klausyk, užsuk, reikia pasitarti!”, „Kviečiu visus į pasitarimų salę!” – mes turbūt nė nepastebime, kaip mytų dyleriai zuja po mūsų ofisus neatsidusdami nė minutėlei. Tarsi kokaino vartotojai, kurie sugeba užuosti klientą, kopą ar kitą pušerį, surankioja mus iš pakampių tam, kad sušvirkštų į veną dar po 60 minučių to, kas laikoma  korporacine laime.

Jie dirba dienomis, o ne naktimis, jiems nereikia ginklų, tiekėjų ir policijos priedangos, kaip turbūt rašoma „Drug dealing for dummies“ tipo knygose. Jie ginkluoti autlukaisinvaitais, projektoriais, turi korporacinę priedangą, patogias sales ir kėdes, į kurias įsūdo mus, sukurdami svaiginančią palaimą – nedirbti.

„Sveiki, mano vardas Toksirtoks, aš esu priklausomas nuo susirinkimų“, – įdomu, ar daugelis iš mūsų drįstų tai pripažinti atvirai? Tai yra, įstoti į Anoniminių Mytoholikų klubą, ir kolegoms drąsiai į veidą išrėžti, kad tai tampa nepakenčiama.

Mergina iš tolimo skyriaus, kurios vardą ir pareigas vargiai pasakytumėte, kviečia aptarti projektą, apie kurį vos viena ausimi girdėjote. 20 dalyvių nišiniame projektų grupės pasitarime, nesuderinta orgtechnika, interneto lūžiai ir nuolat mirguliuojantis projektoriaus ekranas. Toliau, žinoma, ginčai dėl niekų, antklodės tampymas į visas puses, kol galų gale – išsiskirstėme nieko nepešę…

„The Boston Consulting Group“, atlikusi stambų tyrimą JAV ir Europos verslo įmonėse, padarė išvadą, kad per pastaruosius penkiolika metų, t.y. nuo 2000–ųjų, įvairių vidinių procedūrų, vertikalių ir horizontalių derinimo struktūrų, koordinacinių ir sprendimo priėmimo grupių skaičius verslo įmonėse išaugo nuo 50 iki 350 procentų.

Dėl to didžiuma vadovų apie 40 proc. savo darbo laiko pildo ataskaitas, o nuo 30 iki 60 proc. laiko leidžia dalyvaudami ir koordinuodami savo taip mėgiamus mytus.

„Sėdėjimas mytuose yra naujasis rūkymas“, – skelbia naujojo pasaulio pranašai. Naujoji mūsų kartos rykštė. Tad nenustebkime, kad darbo savaitės pabaigoje jaučiamės taip tarsi praktiškai nieko ir nebūtume nuveikę.

Todėl, jei esi vienas iš tų, kurie naršo po ofisą ir ieškai to susirinkimo (ar jo organizatoriaus), kurį norėtum užsmaugti savo rankomis, pasharink tarp kolegų 7 būdus, kaip nužudyti mytą, pravarde Korporacinis.

  1. Paklausk, kas atsakingas už darbotvarkę. Geriausiai tai padaryti pačioje susirinkimo pradžioje. (Nebent norite pasimėgauti chaosu). Jeigu susirinkimo darbotvarkės nėra, jau žinote, ką turite daryti! O jeigu yra, tai dėl šio klausimo niekas neįsižeis ir: a) Į Jus žiūrės su pagarba; b) Jus rečiau kvies į susirinkimus. Išlošite dukart. „No agenda, no attenda“ – įvedę šią taisyklę į savo darbotvarkę, sutaupysite mažiausiai valandą produktyvaus darbo. O kol kolegos pripras prie šios taisyklės, gal net ir dar daugiau.
  2. Skirk baudą už vėlavimą. Didžiausias laiko švaistiklis mytuose, visų pirmiausia, yra laukimas, kol prisijungs tie, kas mėgsta vėluoti. Šie pasipūtę bjaurybės įsivaizduoja esą „pasaulio bambos“, tarytum visi ir kiekvienas turėtų šokti pagal jų dūdelę. „Soriukas, vėluoju!“ – plesteli ant kėdės žavi klientų aptarnavimo vadovė. „Taip, taip, prisijungiau, apie ką jūs čia?“ – drėbteli prakaituotas pardavimų direktorius. Susirinkimo tikslai ir uždaviniai jau pristatyti, grupė dirba, o čia išlenda Pilypas iš kanapių ir dar šypsosi. Jei esi tikras nagas (arba nagė), nurodyk susirinkimo laiką 9.47, o ne taip, kaip jie yra įpratę – 10.00, 11.00 ar 12.00. Ir pradėk laiku minutė į minutę.
  3. Nekartok pavėlavusiems to, ką pristatei likusiems. Labiausiai komandą demoralizuoja ne bausmės dydis, o nebaudžiamumas. Todėl nė nebandyk pavėlavusiems dėstyti to, ką vos prieš sekundę išdėstei kitiems! Tegul tai būna pamoka. Priekaištas. Įsiutusio buliaus žvilgsnis. Kad niekas niekada to neužsimanytų pakartoti.
  4. Uždrausk tai kas kliudo darbui. O tai yra – telefonus, planšetes, nešiojamuosius kompiuterius ir kitą šlamštą, kuris trukdo susikaupti ir priimti sprendimus. Kiekvieno myto sėkmės koeficientą sudaro susirinkusiųjų valandinis darbo užmokestis (įskaičiuojant bonusus) padaugintas iš dalyvių skaičiaus ir padalintas iš priimtų sprendimų skaičiaus. Jeigu kas nors susirinkimo metu nuolat siuntinėja SMS, naršo feisbuką ar delfį, sprendimų priėmimas gali sumažėti iki 0, o dalyba iš nulio negalima. Tą ir reikėtų paaiškinti savo komandai.
  5. Trumpink susirinkimą iki 25 minučių. Įprasta praktika, kad susirinkimams dažniausiai numatoma 60 minučių, kai tuo tarpu kritinei susirinkimų masei užtenka netgi mažiau nei pusvalandžio. Laiką nurėžkite ne iš karto, o palaipsniui – tegul pirmą savaitę susirinkimas sutrumpėja iki 50 minučių. „Bendradarbiavimas“, „įtraukimas“, „vidinė komunikacija“ yra labai gražūs bazvordai, tačiau nereikia jų kaišalioti į kiekvieną susitikimą. Dar blogiau, jei dalykinis laikas eikvojamas savipagalbai ar psichologinėms konsultacijoms. Tam verčiau pasitelkti neformalius pokalbius prie keturių akių, konfliktų mažinimo ar komandos formavimo sesijas.
  6. Paversk susitikimą nepatogiu. Užuot sėdėję, stovėkite. Rinkitės ne šviesiausioje salėje su gražiausiu vaizdu, o ten, kur tamsu, šalta ir nevėdinta. Demonstratyviai žiūrėk į laikrodį. Išdrįsk pertraukti, jei susirinkimo pranešėjas yra akivaizdžiai nepasiruošęs pranešimui. Apeliuok į laiką. Apeliuok į profesionalumą. Apeliuok į verslumą. Kito kelio nėra.
  7. Primink, kad vadovai veikia kaip teisėjai, o ne kaip TV projekto žiuri komisija. Nėra jokio reikalo rungtyniauti kas geriau/šmaikščiau/ilgiau pakomentuos kvailą idėją. Ir net jeigu jautiesi esąs iškilus savo srities baletmeisteris, demonstruoti dvigubą suktuką galbūt taip pat šio myto užduotis. Komanda renkasi tam, kad įsigilintų ir priimtų sprendimus, o nesimatuotų kas ir pas ką ilgesnis.

Pabaigai – jei išėjai iš susirinkimo be sprendimo ir be protokolo, kuriame pažymėta, kada tas sprendimas turi būti priimtas, tebūnie tai būna pamoka tau. Kitą kartą žinosi, kad protokoluoti ir žymėti susirinkimo minutes yra privaloma.


Straipsnio autorius: Person Premier ekspertas Tomas Staniulis

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Registracija
Prenumeruokite naujienas!

Norite pirmieji gauti:

Įveskite savo el. pašto adresą ir užsisakykite mūsų naujienlaiškį:

Naujienlaiškių užsakymas