Pozityvumo mantra, arba kaip įveikti vidinį drakoną?

„J ei apsigyvenai upėje, teks susidraugauti su krokodilu“, – sako indų patarlė. Kaip tai pritaikyti sau? Ogi paprastai – jei jau užpuolė COVID-19, teks susidraugauti ir su juo.

„Aš esu pozityvus tam, kad neabejočiau, per didelis optimistas, kad bijočiau, ir gimiau tam, kad gyvenčiau, o ne mirčiau“.

Antroji karantino savaitė, – norime mes to ar nenorime, dirbame iš namų.

Ir lygiai taip pat kaip ir jūs, aš postinu gražias vaikystės nuotraukas „Facebook“ ar fotografijas iš darbinių susitikimų „MS Teams“ ar „Skype“ kanale. Ir tuo pačiu metu, lygiai kaip ir jūs, po optimizmo kauke slepiu tai, kas neramina mano širdį.

Mus bombarduoja neigiama informacija. Nė nepastebime, kaip patys pagimdome monstrus, kurie tampa mūsų stabais. Silpstame intelektualiai, dvasiškai, mentališkai, o galų gale – fiziškai. Ir kol dar nepasiekėme dugno, prisiminkime išmintingus Fridrycho Nyčės žodžius: „Jeigu ilgai žiūrėsi į bedugnę, ilgainiui jį pradės žiūrėti į tave“.

Taigi, pakelkime akis į viršu, paieškokime optimizmo, o aš pabandysiu vaizdžiai apibrėžti tai, kas atsitiko, ir pateikti keletą patarimų, kaip padėti sau ir kitiems.

Taigi kas atsitiko:

1. Drakonas tuoj praris mus visus. Laikraščiai, portalai, tradicinė ir internetinė TV nuolat transliuoja apie COVID-19 pandemiją. Karantinas, dezinfekcinis skystis, kaukės, panika – parduotuvės tik šluojamos, visi atvejai vienas už kitą tragiškesni. Užkrato dinamika, bedarbystės šmėkla, ekonominis nuosmukis – susidaro įspūdis, kad mes visi tarsi biblinis pranašas Jona atsidurėme drakonžuvės pilve.

Ką daryti? Sąmoningai kreipti dėmesį į dalykus, kurie neturi nieko bendro su dominuojančia informacija. Dirbant laikytis tikslų ir darbotvarkės. Pokalbiams su artimaisiais siūlyti kitas temas, domėtis filmais, knygomis, dalyvauti mokymuose internetu, t.y. daryti viską, kad ta „karūna“ nuo drakono galvos nukristų ir jis netaptų visavaldis. Ne, aš nesu drakonžuvės pilve, aš esu laisvas žmogus, ir galiu laisvai rinktis savo sprendimus,

2. Jaučiuosi išmestas vandenyne. Kai atitrūksti nuo maitinančios žiniasklaidos bambagyslės, pasijunti tarsi išmestas vidury vandenyno. Kaip pranašas Jona, išspjautas iš drakonžuvės pilvo – nusilpęs, apakęs ir nebeturintis jėgų plaukti. Bejėgiškumas – tai yra viskas, ką jaučiu: nežinau, nei ką daryti, nei kaip apsisaugoti. Rankos svyra. Abejoju visais ir savimi, ar viską padarėme, kad neapsikrėstume, ar turime apsisaugojimo priemonių, kas bus su mano paskola, o kaip investicijos vaikų ateičiai? IŠ-PRO-TĖ-SIU.

Ką daryti? Prisimink – baimės jausmas susidūrus su nežinomybe yra natūralus. Kita vertus, baimė yra tik jausmas, o ne realiai egzistuojantis drakonas. Baimę pamatyti gali bailio akyse – daugiau niekur. Drąsa – tai yra gebėjimas stoiškai priimti aplinkybes ir racionaliai ieškoti sprendimų tol, kol rasi geriausią. Klausyk, jau geriau šiandien būti liūtu nei visą gyvenimą bliauti avių bandoje.

2. Trečia. Aplink – tik laivo nuolaužos. Suprantu, gali pasirodyti ir taip, kad gyvenimo laivas sudužo į šipulius. Svajonės dužo. Patiri stresą. Pyktį. Nerimą. Pardavimai krito, galbūt netekai darbo, o gal – bankrutuoja verslas. Draugai – net ir tie sėdi su kaukėmis „Skype“ vakarėliuose, pradedi užmiršti, kada bučiavaisi ar kalbinai merginą trumpu sijonėliu, sėdinčią bare. Maža to, girdi, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistema nebesusitvarko su krize, priemonių trūksta net medikams – viskas, katastrofa.

Ką daryti? Čiupk tą nuolaužą, kuri arčiausiai tavęs. Laikyk ją stipriai. Tavo šeima, artimieji ir kolegos – yra artimiausias tavo ratas ir palaikymo grupė. Kalbėkis, tarkis ir girdėk jų patarimus. Kas jau kas – jie tikrai nelinkės tau nieko blogo. Giliai įkvėpk, jei jų patarimai tau atrodo „WTF?“ Siurbk viską, kaip kempinė, analizuok ir ieškok artimiausios išeities. Sala jau netoliese, įsikabink į tai, ką geriausiai moki ir daryk tai nuosekliai.

2. Viskas! Traukia į dugną. Jaučiu, kad pavargau. Maliau rankomis ir kojomis, yriausi iš visų jėgų, bet kranto, kaip nematyti, taip nematyti. „Na, ir eina jie visi tegul… ten, kur nesikeikiant sunku pasiųsti“, – mąstai ir pradedi grimzti į naujausią „Netflix“ ir HBO serialą „Suvalgysiu visą tavo šaldytuvą“…

Ką daryti? Ligi šiol tave gelbėjo aktyvus gyvenimo būdas. Dirbai, mokeisi, sportavai, lankei sporto klubą, teatrą, kiną, vakarėlius – social‘us ir korporativkes. „Fiūūū!” – dingo kaip vėjas, iš to ir kyla jausmas, kad skęsti. Pradėk aktyviai ieškoti to, kas pakeistų visas ankstesnes veiklas. Jei dar nesupratai, laisvalaikį, kaip ir darbą reikia planuoti. Tik šįkart – nuotoliniu būdu. Kitaip liksi tuščias kaip barankos apskritimas.

Pabaigai. O jeigu šie trumpi patarimai vis tik nepadėjo išsivaduoti iš kankinančių minčių, kartok savo mantrą:

„Aš esu pozityvus tam, kad neabejočiau, per didelis optimistas, kad bijočiau, ir gimiau tam, kad gyvenčiau, o ne mirčiau“.

Kartoju. „Esu pozityvus tam, kad neabejočiau, per didelis optimistas, kad bijočiau, ir gimiau tam, kad gyvenčiau, o ne mirčiau“.

Įdomu, kaip jūs? Pasidalinkite komentaruose. Ir likite sveiki!