Seksualumas darbe: kaip tai keičia organizacinę kultūrą?

5K Akademija komandinis darbas Person Premier
Kam reikia mokytis komandinio darbo?
2019 rugpjūčio 14
5K Akademija Kurybiškumas
Kodėl kūrybiškumas kritiškai svarbus inovacijoms?
2019 rugpjūčio 22
 
P okalbis, nugirstas pietaujant viename naujųjų verslo centrų Vilniuje: „Klausyk, o tu esi gavęs nude foto iš kolegų?“ – klausia programeris programerio. „Žinoma! – atsako tas. – O tu?“ „Dar laukiu“, – atsako antrasis. 

Provokuojantis pokalbis. Ir jeigu raustelėjot, greičiausiai pats laikas prieiti išpažinties. Čia tik Sovietų Sąjungoje prieš 50 metų „sekso nebuvo“, visame likusiame pasaulyje (o ir mūsų fantazijose) jo visuomet buvo apsčiai. Lygiai taip pat kaip ir šią akimirką.

Maža to, seksualumo fenomenas – tobulėjant išmaniesiems telefonams, ir geometrine progresija augant foto ir video apimtims socialiniuose tinkluose, formuoja visiškai naujas mūsų pačių seksualines patirtis. Tad Ispanijoje pliaže krūtis apnuoginusios kolegės nuotrauka iš asmeninio „Instagram“, „Snapchat“ ar „Viber“ labai lengvai gali patekti ir į darbinį pokalbių kanalą.

Tai gal nusimeskime kaukes ir pasikalbėkime apie tai, kas mūsų katalikiškam ir puritoniškam kraštui vis dar yra tabu – seksualumas darbe.

Vienas iš dešimties

Pasak 2018 metais pristatytos Europos Parlamento studijos apie patyčias ir seksualinį priekabiavimą darbo vietoje, tai yra patyrę apie 5-10 proc. europiečių. Kritinis mąstymas iškart sulferuoja, kad skaičius juokingai mažas. Juolab, kad visos Europos kultūrinis atotrūkis yra toks didelis, jog įvardinti, kuomet prasideda patyčia ar priekabiavimas, yra gana sudėtinga.

Ar seksualinio turinio anekdotas jau yra priekabiavimas? Greičiausiai ne, pasakysi. O kada juo tampa? Pasakytas viešai susirinkime ar privačiai užsidarius virtuvėlėje? Tai jau priklauso nuo aplinkybių. O jos būna labai įvairios. Nevykęs komplimentas. Vulgarus pokštas. Nepadori nuotrauka. Gundantis prisilietimas. Pliaukštelėjimas per užpakaliuką. Nuogos šlaunies demonstravimas. Apsikabinimas. Apčiupinėjimas. Dvigubas ar trigubas bučinys į skruostą…

Štai prieš porą metų atliktos Didžiosios Britanijos Profesinių sąjungų kongreso apklausos duomenimis, bent kartą per savo karjerą su seksualinio pobūdžio turiniu yra susidūrę kone 52 proc. respondentų. Šis skaičius jau verčia susimąstyti. Kaip ir tai, kad apie 35 proc. moterų prisipažįsta yra girdėjusios seksualinių komentarų savo atžvilgiu būdamos darbe.

Kaip pripažįsta sociologai, priekabiavimo paplitimas ir mastas Europoje yra neaiškus. Visų pirma, statistiniai skirtumai tarp studijų yra pernelyg dideli. Antra, diskusijos, kurios įsiplieskė su buvusiu Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy apkaltinimu priekabiavimu, kaip ir #metoo kometa senajame kontinente vargu ar pasiekė savo apogėjų. Trečia, norint atpažinti, kas yra seksualinis priekabiavimas, reikia būti su tuo susidūrus.

Atverkime ausis: Lietuvoje per metus teismus pasiekia 1-2 bylos dėl seksualinio priekabiavimo. Sarkastiška šypsena pakelia lūpų kamputį: aš, tradicinis konservatyus keturiasdešimtmetis, ir tai kabinėjuosi prie kolegų dažniau nei porą kartų per metus. Dieve sergėk, davatkos jūs, per metus net lazda bent kartą iššauna, o jūs…

Dar įdomus tyrimas buvo atliktas apklausus bene 9 tūkst. darbuotojų 7 Europos valstybėse. Buvo siekiama nustatyti, ką skirtingos kultūros laiko priekabiavimu, o ko ne. Štai vyro moteriai papasakotą nepadorų anekdotą priekabiavimu laikytų apie 70 proc. britų ir suomių, kai tuo tarpu Danijoje taip manančių būtų vos 17 proc., o Vokietijoje – 35 proc. apklaustųjų.

Dar truputį pabarstukų ant torto – spoksojimą į kolegės krūtis kaip seksualinį priekabiavimą įvardintų apie 51 proc. prancūzų, tačiau tik 29 proc. vokiečių. O apsikabinimą per juosmenį (Eime į susirinkimą?) kaip priekabiavimą traktuotų apie 70 proc. prancūzų, bet tik apie 40 proc. britų ir norvegų.

Mūsų šalies šiame tyrime, deja, nėra. Ir nieko nuostabaus – seksualinis priekabiavimas – tema, apie kurią per mažai kalbama silpnesnėse ekonomiškai ir stiprią bažnyčios tradiciją išlaikiusiuose kraštuose – Portugalijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Latvijoje. Mes nežinome, kaip tai įvardinti, kaip tai pastebėti ir, visų svarbiausia, ką apie tai sakyti. Sau. Kitiems. Komandai.

O jei tai vyksta darbe, paprasčiausiai subrukame galvas į smėlį, verčiau būti stručiu, nei pajusti diskomforto raudonį.

 

Plačiau apie Įmonių socialinės atsakomybės projekto mokymus ČIA

 

Seksualumas – ekonomiškai naudingas?

Net neskaičiuojant pornografijos pramonės apimčių (vien JAV jos sudaro nuo 6-11 mlrd. dolerių), apie tai, kad seksualumas vis tik yra naudingas, skelbia vis daugiau šaltinių.

Štai, pavyzdžiui, pasaulinė tyrimų bendrovė „Garnter“ skelbia, kad iki 2020 metų kone 25 proc. verslo organizacijų privalės parengti politikas ir dokumentus, apibrėžiančius patyčių internete prevenciją. Maža to, bemaž 70 proc. tokių iniciatyvų žlugs, nes organizacijos kultūriškai tam nebus prasirengusios.

Interneto vandenyne verslai taip sparčiai plečiasi, kad su iššūkiais susiduria kone iškart, vos tik patalpina pirmą „Youtube“ video ar atidaro paskyrą „Facebook“. Neetiškas bendravimas, patyčios ar seksualinio pobūdžio keiksmai išviešėjusiuose socialiniuose tinkluose yra nyki kasdienybė, ir jau seniai nebestebina.

Natūralu, kad jeigu bus rengiami dokumentai apie klientų aptarnavimo internete etiketą, pagrindinės vertybės, visų pirma, turės užaugti organizacijos viduje. Pokyčiai anksčiau ar vėliau turės įvykti, ir, manau, kolegos komunikacijos konsultantai turės labai daug ir įvairiapusių veiklų.

„Garnter“ pateikia ir dar įdomesnę prognozę, kad iki 2022 metų, 75 proc. įmonių pajus realią finansinę naudą iš vadinamojo „diversity & inclusion“. „Įvairovė ir įtraukimas“, – du svarbūs raktažodžiai, kurie mūsų tolerantiškoje ir liberalioje visuomenėje tampa be galo paklausūs. Taip, mielieji ir mielosios, įvairovės pripažinimas ir kiekvieno įvairovės nario įtraukimas į naudą visuomenei nešančius verslo procesus, – štai koks yra globalaus verslo vektorius.

Tą puikiai žino mūsų moderniojo verlso pažibos  – „Vinded“, „Devbridge“, „Ruptela“, „Visma“, „NFQ“. Šiose įmonėse jau seniai vienoje draugėje dirba įvairių rasių, lyčių, tikėjimų ir seksualinės orientacijos žmonių. Tai nedaro jokios įtakos jų profesionalumui. Globali rinka yra kupina įvairovės, ir verslo įmonių vėliavos ir atributika Vilniuje įvykusių „Baltic Pride“ eitynių metu, tai tik dar kartą paliudija.

Aišku, negali negirdėti kritikos, kad, pavyzdžiui, „Sprite“, „Doritos“, „H&M” ar „Levi‘s“ savo palaikymą LGBT bendruomenei demonstruoja grynai vedinos rinkodarinių tikslų ar siekdamos įtikti jaunesnei auditorijai. Kita vertus, jaunoji karta – mes ją tokią išugdėme, – tokia jau yra: atvira, liberali, tolerantiška, ir tuo pačiu metu aktyviai kovojanti už lygybę. Džiugūs ženklai, kad per 30 metų sudygę laisvės daigai jau rodo savo vaisių.

Juk prieš dešimtmetį, tai, ką daro „Rimi“, būtų atrodę lyg kosmosas. Jau anksčiau šis prekybos tinklas pagarsėjo kaip kryptingai dirbantis žmonių su negalia ar vyresnio amžiaus įdarbinimo srityje. O šį rudenį žengtas dar vienas žingsnis – darbuotojai turėjo galimybę pasirašyti „Įvairovės chartiją“, o „Įvairovės mėnesio“ metu diskutavo apie negalią, lytį, rasę ir seksualumą darbo vietoje. Video konferencija su Caroline Farberger, ICA draudimo kompanijos generaline direktore, išgyvenusią seksualumo tranziciją, leido pažinti asmenybės išgyvenimus, išgirsti apie kolegų ir šeimos narių baimes, ir pripažinti, kad įvairovė turi daug įvairiausių kampų.

Išmokti puoselėti įvairovę (o seksualumas – neatsiejama įvairovės dalis), labai dideliai mūsų organizacijų, brendusių vertybiniame vakuume, dar reikės išmokti. Šių klausimų negalės ignoruoti nei viena organizacija, kurioje kaip vertybės „atvirumas“, „pagarba“ ar „pasitikėjimas“. Galų gale, jeigu verslai nespės keisti savo kultūros taip sparčiai, kaip keičiasi visuomenė, jie ilgainiui praras ir klientų pagarbą, ir pasitikėjimą.

O to jie tikrai nenori.


    Tomas Staniulis, „Person premier“ konsultantas, lektorius ir rašytojas, vedantis mokymus apie komunikaciją, organizacijų ugdymą ir tobulėjimą.

     

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Registracija
    Prenumeruokite naujienas!

    Norite pirmieji gauti:

    Įveskite savo el. pašto adresą ir užsisakykite mūsų naujienlaiškį:

    Naujienlaiškių užsakymas