Barbarai prie vartų kaip elgtis su troliais tavo įmonėje
Barbarai prie vartų: kaip elgtis su troliais tavo įmonėje?
2018 rugpjūčio 13
Socialinė atsakomybė – kokią naudą iš jos gali gauti tavo verslas
Socialinė atsakomybė – kokią naudą iš jos gali gauti tavo verslas?
2018 rugpjūčio 13
Self-help tricksai, arba kaip kurti savo įvaizdį

Self-help tricksai, arba kaip kurti savo įvaizdį

 

P risipažinsiu, iš pradžių norėjau šį tekstą pavadinti „Įvaizdis, reputacija ir Pitagoro kelnės“. Vėliau, redaguodamas, supratau, kad toks pavadinimas patiks tik siauresniam skaitytojų ratui. O kadangi mano tikslas žemiškas – rinkti clicksus, – tokiu atveju labiau tinka self-help tricksai.

 

Įvaizdis – mirkt! Ir viskas

Su vienu kolega, komunikacijos agentūros direktoriumi, kažkada taip įsiginčijome apie įvaizdį, kad jis susinervino ir metė: „Imk ir aprašyk viską, kad ir vaikui būtų aišku – tuomet bus paprasčiau kalbėtis“.

Sutikau greitai, tačiau darbas pasirodė sunkesnis nei galvojau pradžioje. Iš vienos pusės apie įvaizdį šiandien išmano visi – pijarospecialistų skaičius Lietuvoje ima nenusileisti krepšinio ar „Eurovizijos“ ekspertų skaičiui. Iš kitos pusės – painiavos šioje srityje vis dar sočiai.

Visi galim papostringauti, kas yra geras ar blogas įvaizdis, kaip jis gali padėti verslui arba karjerai ir kaip nesusimauti ištikus krizei, bet realybė yra daugiaplanė ir daugiabriaunė. O tie, kas postringauja apie įvaizdį, neretai panašūs į batsiuvį, kuris visus batus kala ant vieno kurpalio. Visiems vinių, visiems klijų, o po to – žinokitės.

Mano galva, didžioji painiava kyla iš to, kad jau pati sąvoka „įvaizdis“ savo prigimtimi yra apgaulinga.   Pradedant nuo pat Senojo testamento, kur pirmo skyriaus 27 eilutėje Dievas sukuria „žmogų pagal savo įvaizdį“.

Hebrajiškas „bə·ṣe·lem“, naudojamas šioje vietoje kaip „įvaizdis“, kitose Biblijos vietose vartojamas kaip „panašumo“, „šešėlio“ ar „vaiduoklio“ sinonimas. Graikiškuose vertimuose šiai sąvokai naudotas žodis „eικόνα“ (paveikslas, iliustracija, portretas). Iš čia kilo ir dabartinė „ikona“. Tuo tarpu lotyniškuose vertimuose po pasaulį pasklido „imaginem“, kas reiškia imitacija, kopija, panašumas.

Senovės prancūzų kalboje žodis „image“ XII a. po Kristaus reiškė ne ką kita, o skulptūriškumą. Tai yra, kiek gautas vaizdas, atitinka pradinį idėją ar sumanymą. Maždaug nuo XIV a. įvaizdis buvo pradėtas naudoti kaip atspindžio veidrodyje apibūdinimas. Lietuvių kalboje mes sakome: „atvaizdas“, arba momentinis atkartojimas to, ką regintysis asmuo tikėjosi jame pamatyti.

Taigi savo trukme „įvaizdis“ yra akimirkos vaizdas, trumpalaikis ir netvarus.

„Veidrodėli, veidrodėli, pasakyk, kas šiame pasaulyje gražiausia?“

Charles Perrault

Stebėtina, kiek įžvalgi buvo ši XVI a. prancūzų pasakos „Miegančioji gražuolė“ citata, ypač šiandien, kai visi postinam „Facebook“ ir „Instagram“, alpstame dėl selfių ir like‘ų. Ji, beje, atspindi ir keistą įvaizdžio paradigmą – pasikeitus tam tikroms aplinkybėms (mirus princesei) senoji pamotė arba gali būti gražiausia pasaulyje, arba ne. Viskas priklauso nuo nykštukų.

Tais nykštukais XX a. tapo įvaizdžio formuotojai, imagologai, ryšių su visuomene specialistai ir komunikacijos vadovai. 1908 metais įvaizdis įsikraustė į profesinį žargoną, o įpusėjus XX amžiui tapo „visuomenės įspūdžio“ sinonimu. Ir šiandien tie septyni nykštukai – Gudruolis, Linksmuolis, Čiaudalius, Miegalius, Drovuolis, Kvailelis ir Niurgzlys – pataria, kokią kaukę užsidėti norint padaryti įspūdį visuomenei, siekiant savo tikslų.

Trys paprasti pavyzdžiai:

Verslo koncernas pažada 1 mln. eurų už valstybei svarbios relikvijos atradimą ir perdavimą;

Komercinis bankas pradeda vykdyti edukacinę programą smulkiam ir vidutiniam verslui;

Lažybų bendrovė įsipareigoja skirti paramą krepšinio lygai.

Įvaizdžio prasme visi šie trys pavyzdžiai yra identiški – visų trijų organizacijų vadovai siekia gerinti savo verslo įvaizdį. Skiriasi tik tikslinės grupės: pirmuoju atveju tai būtų valstybės vadovai ir institucijos, antruoju – potencialūs smulkaus ir vidutinio verslo savininkai, kurie gali imti paskolą, trečiuoju – krepšinio gerbėjai, kurie, tikėtina, dėl savo azarto gali tapti lažybų kontorų klientais.

Štai čia ir atsiranda suvokimas, kad galvodamas apie savo įvaizdį, visų pirma, turi pradėti galvoti apie tikslinę grupę, kuriai nori padaryti įvaizdį. Pamenu, 1998-aisiais, kai dar tik kūrėsi Lietuvos ryšių su visuomene rinka ir buvo garsiai pradėta kalbėti apie įvaizdžio naudą verslui, pirmieji imagologai buvo tarsi šamanai ar burtininkai. Jų įžvalgos apie tikslines grupes ir tai, kaip jas pasiekti, buvo paremtos intuicija, asmenine patirtimi, darbštumu, improvizacija ir sėkme.

Tik gerokai vėliau buvo pradėta remtis sociologiniais ir žiniasklaidos tyrimais, apklausomis ir focus grupėmis. Šiandien gi įrankių skaičius išaugo iki neįsivaizduojamos galybės, galima įžvalgas daryti nagrinėjant vartotojų profilius, „Google analytics“, like&share rate’us, ar net bigdata. Kaip pavyzdys, prekybos centrai, kurie pagal vartotojų mobiliojo ryšio įrenginius, nustato jų judėjimą tarp parduotuvių ir padeda suplanuoti apsipirkimą.

Taigi, ieškant sąlyčio taškų su tiksline grupe, išryškėja pagrindinis aspektas, – jeigu nori būti jai naudingas, tu turi tiksliai žinoti:

Kokia yra tikslinė grupė;

Kokia yra jos problema;

Kokiomis priemonėmis gali ją išspręsti.

Visi trijų minėtų pavyzdžių atveju problema yra sprendžiama. Valstybė turi galimybę atgauti seniai prarastą relikviją (#V16), smulkaus ir vidutinio verslo atstovai informaciją apie verslumą ir banko teikiamas finansines galimybes, o krepšinio gerbėjai – būdą dar labiau padidinti savo azartą, statydami už mėgstamą komandą lošimų bendrovės interneto svetainėje.

Pats paprasčiausias būdas atrasi tikslinės grupės problemą – identifikuotis su ja. Suvokti, ką mąsto, galvoja, jaučia ir supranta tikslinės grupės nariai. Ką jie valgo, geria, kur lankosi ir kuo kvėpuoja. Kokie yra jų ir jų šeimos poreikiai, kokiomis paslaugomis jie naudojasi ir ko jiems trūksta. Kaip jie suvokia kokybę ir už ką jie yra pasirengę mokėti. Mokėti daugiau.

Ne tik pinigais. O tuo, kas šiandien yra svarbiausia. Dėmesiu.

“Du žmonės visiškai supranta vienas kitą tik tada, kai jų „supratimo horizontai“ susilieja”

Hans-Georg Gadamer

Tai prie ko čia tada Pitagoro kelnės?

Žinoma, tiesiogiai ne prie ko. Bet pati mintis apie „įvaizdžio“ skulptūriškumą stumteli į geometrijos istoriją. Juk norint pastatyti kažkokį statinį, reikalingas pirminis planas, brėžinys, pagal kurį turi ir galėtum tikrinti, kiek gautas rezultatas atitinka tai, kas buvo sumanyta.

Senovės Graikijos filosofo ir matematiko Pitagoro vardu pavadina teoreama, puikiausiai atspindi tai, ką,mes – tu ir aš, – suvokiame apie gero įvaizdžio formavimą. Per konkretų laiko tarpą (a) padaryti geri darbai (b) lemia gerėjantį įvaizdį (c). Teoriškai didesnis gerų darbų skaičius turėtų lemti spartesnį įvaizdžio šuolį.

Stačiojo trikampio įžambinės kvadratas yra lygus statinių kvadratų sumai“, – tu taip pat prisimeni tai nuo vaikystės. Tik pats teoremos įrodymas greičiausiai kažko prisimiršęs.

„Pitagoro kelnių“ pavadinimu žinomas įrodymas įdomus tuo, kad pratęsia ir įžambinę, ir statinius – taip atskleidžiama perspektyva. Momentinis įvaizdis – kaip ir statusis trikampis – yra plokščias, arba dvimatis. Tuo tarpu įrodinėdami teoremą, pradedame matyti trimatį vaizdą, daugiaplanį ir įvairesnį.

Ir štai čia tu pradedi suprasti, kad trimačiams pasauliams plokščias įvaizdis neegzistuoja. Visi mūsų atlikti darbai – ne tik geri, bet ir blogi, – kvadratu, per visą laiko trukmę, visų tikslinių grupių akyse sudaro mūsų įvaizdžių visumą. Geras imagologas turi išmokti projektuoti daugelio skirtingų tikslinių grupių įvaizdžius,  o visų šių grupių įvaizdžiai ir sudaro tai, kas vadinama reputacija.

„Reputati sitis bonis“ – buvo skelbiama Senovės Romos teismuose: „Apie Juos galvojama gerai“. „Apmąstyk, pagalvok prieš spręsdamas“, – tą lotynų kalboje reiškė žodis „reputati“. Kai išaiškėja pirminis įvaizdis, išnyksta pirmasis įspūdis, tuomet pradedi vertinti iš tikrųjų.

Ir tuomet klausi: kiek ir kokių įvaizdžio dėmių turėjo verslo koncernas prieš įsteigdamas 1 mln. eurų vertės premiją? Kiek patikimas smulkiam ir vidutiniam verslui yra bankas? Kiek lažybų bendrovei iš tiesų rūpi krepšinis, o kiek sporto aistruolių piniginės?

“Tu gali mulkinti visus žmones kurį laiką arba kai kuriuos žmones visą laiką, tačiau negali kvailinti visų žmonių visą laiką”

Abraham Lincoln

Self-help – žmogui ir įmonei

Ir nors šiandien daug kas mano, kad sąvokos „įvaizdis“ ar „reputacija“ yra įstaigų, įmonių ar stambių korporacijų burtažodžiai, drįstu priminti, kad tai nėra tiesa. Tie patys ingredientai galioja ir asmeniui, ir įmonei.

Kurk savo identitetą

Visų pirma, vizualinis identitetas. Kaip tu atrodo, koks yra tavo stilius kaip tu atrodai. Profesinėje aplinkoje – kaip tu esi apsirengęs, o socialiniuose tinkluose – kokias keli fotografijas. Visi praeiname tą laiką, kai norime dalintis smagių vakarėliu foto internetuose, ir tik gerokai vėliau suprantame, kokią žinią apie save siunčiame.

Antra, informacinis identitetas. Ką tu kalbi, t.y. kas yra tavo šaltiniai – remiesi Lietuvos statistikos departamentu, Lietuvos banko įžvalgomis, „McCinsey“ ataskaitomis,  „Harward Business review“, savo srities pasaulinių lyderių įžvalgomis ar just VBS (viena boba sakė). Kiek gebi suderinti pasaulines tendencijas ir adaptuoti jas savo rinkai. Kiek pačiame tavyje yra įžvalgos ir vizionieriškumo.

Trečia, kokią informaciją ir kokias mintis share‘ini internete. Kokios nuorodos vyrauja – delfi.lt, ekpertai.eu, anekdot.ru ar BBC. Kokiais memais daliniesi – Paulo Coelho, Robin Sharma, Steve Jobs citatomis ar vatnikų mėgstama „Brigada“ ar „Mergaite Mašenka“. Ar kada pagalvoja, kiek daug tai pasako apie tave internete?

Formuok savo kultūrą

Suvok savo kultūros lauką – kilmės šalį, religinę aplinką, pilietinius ir nacionalinius interesus. Atsiremk į tai formuodamas savo gyvenimo misiją ir vertybes. Organizuok veiklas ir ritualus, kurie šias vertybes įprasmintų. Dalyvauk šventėse ir renginiuose, kurie sudarytų galimybes kalbėti apie vertybes, rašyti apie jas ir skleisti žinią dar toliau.

Kurdamas savo identitetą ir kultūrą, galvok ne apie savo, o apie tikslinės grupės poreikius. Svajok ne apie tai, kaip tau geriau atrodyti ar pasirodyti, o kaip padėti tavo tikslinei grupei keistis, augti ir tobulėti. Gauni tiek, kiek esi pasiryžęs įdėti. Tai gali būti atspirties taškas.

Kurk savo prekės ženklą

Tu esi Prekės Ženklas. Vardenis Pavardenis. Rinkos identitetas – kas paverčia tave unikaliu? Kas išskiria tave iš minios? Itin gilios įžvalgos nepaisant jauno amžiaus ar šviežios akademinės žinios srityje, kurią studijavai ne vienerius metus. Turėk strategiją, kaip save pozicionuoti, kelk tikslus, planuok jų įgyvendinimo planą ir, po velnių, šio plano laikykis.

Atnaujink aprašymą „Apie mane“ savo įmonės intranete, pagal naują strategiją perrašyk „Facebook“, „Linkedin“, „Twitter“ ir „Instagram“ profilius. Nepamiršk, savo įvaizdį ir reputaciją tu kuri 24/7. Ir esminis sandas šiame sakinyje yra ne  skaičiai, bet ir įvardis „tu”. Dėk pastangas, kad susikurtum tokią reputaciją, kuria galėtum didžiuotis ir tuo pačiu metu didintum savo įtaką, kas darytų poslinkį karjeroje.

Tik nepersistenk

Nepamiršk: gera prekė pati save giria. Iš kitos pusės – prievarta mielas nebūsi. Pati didžiausia klaida, kurią daro kiekvienas pradedantysis, tai over-promoting‘as.

Ovidijus savo „Metaformofozėse“ rašė apie Narcizą, išskirtinio grožio jaunuolį, kuris įsimylėjo savo atvaizdą vandenyje. Olimpo dievai taip sujaukė jam protą, kad Narcizas, negalėdamas atsitraukti nuo savo atvaizdo grožio, užmiršo valgyti, gerti ir dėl to numirė. Ne įvaizdis yra viskas, o troškulys. Kai jį saikingai dozuoji.

“Patylėk, arba pasakyk kažką geriau už tylą”

Pitagoras Samietis

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Registracija
Prenumeruokite naujienas!

Norite pirmieji gauti:

Įveskite savo el. pašto adresą ir užsisakykite mūsų naujienlaiškį:

Naujienlaiškių užsakymas