fbpx

Socialinė atsakomybė – kokią naudą iš jos gali gauti tavo verslas?

Self-help tricksai, arba kaip kurti savo įvaizdį
Self-help tricksai, arba kaip kurti savo įvaizdį
2018 rugpjūčio 13
Kūrybinės dirbtuvės
Kūrybinės dirbtuvės: kaip sukurti darbuotojų pripažinimo programą?
2018 rugpjūčio 12
Socialinė atsakomybė – kokią naudą iš jos gali gauti tavo verslas

Socialinė atsakomybė – kokią naudą iš jos gali gauti tavo verslas

 

Paradoksas, bet verslo įmonės dažniausiai apie etiką, pagarbą darbuotojams, didesnius vertybinius įsipareigojimus suinteresuotoms šalimis, gamtinei aplinkai pradeda diskutuoti tuomet, kai susiduria su krizinėmis situacijoms.

Galima prisiminti žymų atvejį Tailande, „Kader“ žaislų gamykloje, kuri gamino lėles „Disney“ kompanijai. Gamykloje kilusio gaisro metu žuvo beveik 200 darbuotojų ir kone 500 buvo sužeisti. Dauguma žuvusiųjų buvo jaunos moterys, o viena iš esminių priežasčių dėl tokio didelio nukentėjusių žmonių skaičiaus –  organizacijos nuostata, kad darbo metu būtina užrakinti fabriko duris, kad darbuotojai nevogtų žaislų. Tokie prekių ženklai kaip „Nike“, „Gap“ ar „Apple“ susidūrė su reputacijos krizėmis, dėl sudėtingų darbo sąlygų, minimalaus užmokesčio ir darbuotojų išnaudojimo, vaikų ir sunkaus moterų darbo besivystančiose šalyse.

Natūralu, kad išgyventos krizės, prarastas prestižas ir reputacija skatina organizacijas keisti verslo veiklos modelius ir principus, organizaciją vis labiau suvokiant ne kaip atskirą – izoliuotą darinį, o kaip didesnės visuomenės dalį. Prie šių pokyčių prisideda didėjantis informacinis prieinamumas, kuomet paprastas klientas, pavyzdžiui, karininkas iš Jonavos, parašydamas komentarą „Facebook“ tinkle, gali sukelti žlugdančią reputacijos krizę pradedančiam smulkiam maitinimo paslaugų verslui. Patriotai, vegetarai, mamos su vaikais – pažeisti šių grupių interesai, netinkama komunikacija ir nesuvaldyta krizė vos per kelias valandas gali sulaukti kelių tūkstančių neigiamų įvertinimų, ir nėra, kas juos amortizuotų.

Akivaizdu, kad XXI amžiuje ir pasaulio, ir Lietuvos verslo organizacijos susiduria su poreikiu orientuotis ne vien į trumpalaikį tiesioginių akcininkų finansinių interesų užtikrinimą, bet ir į kitas suinteresuotas šalis. O jų aibė vis auga: darbuotojai, tiekėjai, partneriai, vietos bendruomenei, nevyriausybinės organizacijos, piliečiai ir t.t. Šie papildomi, savanoriški verslo organizacijų įsipareigojimai įvairioms suinteresuotoms šalims, peržengiantys teisinius reikalavimus, gali būti apibūdinami kaip organizacijų socialinė atsakomybė. Įdomiausia čia, kaip tavo verslas galėtų prisiimti šiuos įsipareigojimus?

Tarptautinė patirtis liudija, kad šios iniciatyvos ne visada yra sėkmingos. Verslo literatūroje dažnai minimas pavyzdys kuomet, „Coca Cola“ korporacija reaguodama į  visuomenės poreikius įsteigė modernią ligoninę Mozambike, aprūpindama ją naujausia įranga. Deja, po kelių mėnesių, ligoninės patalpos buvo pradėtos naudoti kaip benamių prieglauda, o dauguma ligoninės įrangos buvo išparduota. Paminėtina ir žiniasklaidoje kritiškai įvertinta „Starbucks“  kavos tinklo JAV 2015 m. socialinė iniciatyva „Race together“, kurios metu kavą pilstantys baristos, ant kavos puodelio turėdavo užrašyti šį užrašą, siekiant paskatinti diskusiją apie rasinę nelygybę JAV, tačiau dauguma „Starbucks“ aukščiausio lygio vadybininkų yra baltieji vyrai, o šios iniciatyvos reklamai buvo pasitelktos vien baltųjų rankos, laikančios kavos puodelį.

Socialinė atsakomybė kritikuojama ir dėl to, kad šis požiūris nereikalingas verslui. Teigiama, kad esminė verslo funkcija – pelno didinimas, o ne socialinių ir ekologinių problemų sprendimas. Esą ne verslas turėtų statyti darželius Birutės ir Antano vaikams, kad jiems nereikėtų jų vežti per kamščius į darželį esantį kitoje miesto pusėje. Svarstoma, kad verslas neturėtų spręsti korupcijos problemų provincijos savivaldybėje, kuomet siekdamas gauti eilinę pažymą, privalai aplankyti visus kabinetus ir iš anksto pasirūpinti gausiomis kavos ir šokolado pakuotėmis. Skeptikai pažymi, kad verslo organizacijų vadybininkai, kurie Lietuviškame versle dažniausiai – pirmų kursų studentai, gali neturėti reikiamų gebėjimų ir žinių, siekiant identifikuoti suinteresuotų šalių problemas.

Socialinė atsakomybė dažnai nepagrįstai vertinama tik kaip stambaus verslo organizacijų reklaminis instrumentas. Kritikai teigia, kad stambaus verslo įmonės dėl savo finansinių galimybių ir veiklos operacijų dydžio pasižymi didesniu matomumu, todėl jų veikla daro didesnį poveikį įvairioms suinteresuotoms šalims, todėl stambios verslo organizacijos gali susilaukti didesnio suinteresuotų šalių pripažinimo. Minimi tokie pavyzdžiai kaip „Mattel“ iniciatyva, kuomet Indonezijoje, kurioje – didžiausias musulmonų kiekis pasaulyje, organizacijos viduje buvo sukurti specialūs kambariai ir lankstūs darbo tvarkaraščiai maldai. Akcentuojami ir Lietuvoje gerai žinomo prekės ženklo „Bodyshop“ įsipareigojimai atsisakyti kosmetikos testavimo su gyvūnais, naudoti atsinaujinančius energijos šaltiniu, pakartotiniam užpildymui tinkamas pakuotes.

Gali būti, kad socialinės atsakomybės koncepcija kritikuojama ir dėl savo retorinio, deklaratyvaus pobūdžio. Principų įtraukimas į veiklos dokumentus ar pavienės iniciatyvos, pavyzdžiui, 5 eurų auka vaikų namams dar nereiškia, kad organizacija yra socialiai atsakinga. Svarbu vadovautis sistemine metodika, integruoti šiuos principus į organizacijos strategiją, pagrįsti suinteresuotų šalių pasirinkimo motyvus, nustatyti objektyvius socialinės atsakomybės vertinimo rodiklius tiek vidinių, tiek išorinių suinteresuotų šalių atžvilgiu. Šis deklaratyvumas kritikuojamas ir su verslo siekiu sukurti prielaidas mažinti valstybinį reguliavimą, nes organizacijos teigia, kad yra socialiai atsakingos savanoriškai. Tačiau, valstybinio reguliavimo sumažinimas ir didesnė nepriklausomybė nuo valstybinių organizacijų, gali sukurti prielaidas manipuliuoti socialiniu atsakingumu ir joms šiuos principus ignoruoti, taip padarant dar didesnę žalą suinteresuotoms šalims.

Kita vertus, nepaisant kritinių argumentų, būtina pripažinti, kad socialinė atsakomybė,  XXI a. verslo organizacijų veikloje tampa būtinybe. Visų pirma, tu, kaip verslo organizacijos vadovas, susiduri su personalo atrankos problemomis, kritikuoji jaunų darbuotojų atsakomybės, iniciatyvos ir motyvacijos trūkumą. Visgi, bendraujant su jaunimu, kurie daugelį savo laisvo laiko praleidžia virtualioje erdvėje, pastebima, kad jiems rūpi ne vien produkto ar paslaugos kokybė, bet ir jų socialinė – ekologinė misija.  Onutei iš Vilniaus universiteto rūpi ne vien rankšluosčio minkštumas, bet ir tai, kad 5 proc. nuo pelno bus skiriama Nidos kopų tvarkymui. Jeigu organizacija nėra socialiai atsakinga, kaip jai pritraukti atsakingus ir motyvuotus Onutes ir Petriukus, kurie pasižymėtų ne vien finansine motyvacija, o tuos, kurie norėtų ne formaliai atsiduoti organizacijos tikslams ir siektų rūpintis ne vien savimi, bet ir savo klientais, kolegomis, ir kitomis suinteresuotomis šalimis?

Įvairūs moksliniai tyrimai atskleidžia pozityvų socialinės atsakomybės ir augančio darbuotojo lojalumo ir įsipareigojimo organizacijai ryšį. Lojalus ir ilgalaikiai darbuotojai pasižymi didesniu jautrumu klientų poreikiams. Socialinės atsakomybės principų įgyvendinimas padeda gerinti santykius ir su tokioms suinteresuotomis šalimis kaip valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos, vietos bendruomenės. Šie santykiai tarp suinteresuotų šaliu persipina, todėl pozityvi reputacija ir konstruktyvus santykiai gali padėti verslo organizacijoms geriau suprasti klientų motyvaciją, sumažinti organizacijų sąnaudas ilguoju laikotarpiu, padėti organizacijai sumažinti riziką ir minimizuoti krizinio laikotarpio negatyvias pasekmes. Konkurencinėmis sąlygos išgyvens tas verslas, kuris turės klientų ir valstybinių organizacijų paramą.

Šias įžvalgas patvirtina salotų baro „Mano guru“ atvejis Lietuvoje, kuomet 2017 m. dėl Vilniaus gatvės remonto susidūrus su mažėjančių klientų srautu, įvairios suinteresuotos šalys išreiškė visapusišką paramą socialiai atsakingam verslui ir reikšmingai prisidėjo prie jo išlikimo. Socialinės atsakomybės principų taikymas gali prisidėti ir prie organizacijos „brendo“ vertės didinimo, skatinti visuomenės pasitikėjimą, todėl galima teigti, kad socialinės atsakomybės principų taikymas XXI a. yra ne vien naudingas, bet ir būtinas.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Registracija
Prenumeruokite naujienas!

Norite pirmieji gauti:

Įveskite savo el. pašto adresą ir užsisakykite mūsų naujienlaiškį:

Naujienlaiškių užsakymas